Į klausimą, ar homoseksualios poros yra šeima, G.Nausėda atsakė 2019 metų balandį dalyvaudamas kandidatų į prezidentus debatuose.
Tąkart jis teigė, kad šeima yra vyro ir moters sąjunga:
„Šeima, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos <...> straipsnį, yra vyro ir moters sąjunga. Kol kas tai yra teisinis apibrėžimas duotas mūsų pagrindiniame įstatyme.“
Be to, G.Nausėda siūlė galvoti ne tik apie tai, kaip šeimą apibrėžia įstatymai, bet ir tai, su kuo šis žodis asocijuojasi.
„Aš manau, kad turėtumėme kalbėti ne tik apie teisinį apibrėžimą, bet turbūt ir apie pačią definiciją. Daugelio žmonių sąmonėje žodis „šeima“ yra dviejų skirtingos lyties žmonių sąjunga. Tai yra ne tik teisinis terminas, įdiegtas Konstitucijoje, bet tai turbūt yra ir definicija, kuri yra radusi savo vietą mūsų suvokime“, – tuomet kalbėjo kandidatas į prezidentus.
Paragino nesiimti kūjo ir nebėgti paknopstomis
G.Nausėda ragino daugiau diskutuoti ir neskubėti su tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimu, atsižvelgti į krikščioniškas vertybes išpažįstančios visuomenės nuomonę.
„Mes gyvename visuomenėje, kuri yra krikščioniška, kuri turi eilę metų susiformavusias nuostatas, todėl, kalbėdami apie seksualines mažumas, vykdyti žmogaus teisių įtvirtinimą mes turėtumėme labai atsargiai ir konsultuodamiesi, diskutuodami šituo klausimu su visuomene“, – debatų metu kalbėjo kandidatas į prezidentus G.Nausėda.
Paklaustas, ar rodytų lyderystę, kai būtų sprendžiamas tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo klausimas, G.Nausėda tiesaus atsakymo nepateikė, nors leido suprasti, kad čia – ne vieta imtis lyderystės.
„Lyderystę galima rodyti tokiuose dalykuose, kurie yra ekonomika, politika, užsienio politika, energetika, dar kažkur kitur. Mes juk susiduriame su žmogaus jausmų kamertonu, kuris negali būti sprendžiamas plaktuko pagalba.
Lyderystę galima rodyti tokiuose dalykuose, kurie yra ekonomika, politika, užsienio politika, energetika, dar kažkur kitur.
Šiandien kartais yra mėginama spręsti tai daužant kūju. Šito mes nepasieksime, nes žmonėms, kurių teisinį statusą mes norėsime apibrėžti, reikės gyventi šitoje visuomenėje, ir visuomenės požiūris į juos turbūt taip pat nėra paskutinės eilės dalykas.
Šiandien ko aš labiausiai pasigendu – mes pasigendame – suartėjimo iš abiejų pusių, kuomet tiek seksualinės mažumos pasistengtų labiau suprasti visuomenę, tiek visuomenė pasistengtų labiau suprasti seksualinių mažumų padėtį mūsų šalyje.
Todėl šitoje vietoje aš esu už labai atsargų, subtilų požiūrį į šitą labai svarbų mūsų visuomenei klausimą ir tikrai nereikėtų bėgti paknopstomis stengiantis įdiegti vienokią ar kitokią normą“, – komentavo G.Nausėda.
Jis reiškė viltį, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas bus sprendžiamas nesislapstant už užuolaidų, civilizuotai ir subtiliai.
„Subtili ir atsižvelgianti į visuomenės poziciją, svarbiausia – mėginanti diskutuoti su visuomene pozicija, yra daug perspektyvesnė ir galinti labiau padėti visuomenei eiti toliau“, – debatų metu pridūrė G.Nausėda.
Šeimos pagrindas – santuoka
Apie šeimos reikšmę G.Nausėda viešai pasvarstė dar 2016 metais.
Normalioje šeimoje, darnioje šeimoje iš tikrųjų žmogus ir tegali būti laimingas.
„Valstybė be stiprios šeimos yra neįmanoma. <...> Aš manyčiau, kad reikėtų pasisakyti už stiprią šeimą ir ne tik dėl to, kad tai stiprios valstybės pagrindas, bet ir dar dėl to, kad normalioje šeimoje, darnioje šeimoje iš tikrųjų žmogus ir tegali būti laimingas“, – interviu Laisvos visuomenės institutui komentavo jis.
Teigdamas, kad šeima yra valstybės pagrindas, tuo pačiu G.Nausėda paminėjo, kad šeimos pagrindas – santuoka:
„Santuoka yra šeimos pagrindas, tai yra per amžių amžius besiklosčiusi tradicija ir man tai nėra tik kažkokio parašo padėjimas arba prisiekimas bažnyčioje. Tai yra įsipareigojimas, pirmiausia, vieno žmogaus kitam žmogui.“
Prieš prezidento rinkimus paklaustas, ar tos pačios lyties asmenų poros turi turėti tokias pat teises tuoktis kaip ir heteroseksualios poros, Manobalsas.lt platformoje G.Nausėda nurodė greičiau nesutinkantis su tokiu teiginiu.
„Šiuo metu visuomenei būtinas kompromisas“, – pažymėjo jis.
Kitame interviu 2018 metų birželį į šį klausimą G.Nausėda atsakė kiek kitaip: pasiteiravus, ar Lietuvoje turime įteisinti vienos lyties santuokas, teigė, kad „sprendimą turime atiduoti žmonėms“.
Jeigu reikėtų tokiame referendume balsuoti, aš vis dėlto balsuočiau „už“.
„Manau, kad mažumoms reikės gyventi mūsų visuomenėje, todėl būtų gerai, kad šituo klausimu būtų konsensusas.
Bet jeigu reikėtų tokiame referendume balsuoti, aš vis dėlto balsuočiau „už“, – interviu metu „1k“ kalbėjo G.Nausėda.
Klausimas, vertas referendumo
Po kelių mėnesių to paties paklaustas Delfi.lt laidoje „Dėmesio centre“ G.Nausėda teigė, kad prie vienalyčių asmenų santuokų klausimo sprendimo „turėtume eiti pamažu“.
O atsiklausti visuomenės jis siūlė jau ne dėl tos pačios lyties asmenų santuokų, bet partnerystės įteisinimo.
„Turėtų būti atsakyta į šitą klausimą referendumu. <...> Šitiems žmonėms – homoseksualams – reikės gyventi mūsų visuomenėje, kuri – sutikite – pasižymi nelabai dideliu tolerancijos lygiu“, – tuomet aiškino G.Nausėda.
Turėtų būti atsakyta į šitą klausimą referendumu.
Tiesa, jis pridūrė, kad toks referendumas yra ne šiandienos klausimas, o ir abejojo, kad dauguma pasisakytų už partnerystę.
„Konservatyvios, katalikiškos Lietuvos nuomonė, manau, būtų vienareikšmė ir tikrai šiandien kalbėti apie teigiamą sprendimą referendumo keliu yra sudėtinga. Bet tai nereiškia, kad mes neturime plėtoti diskusijos“, – pridūrė jis.
Paklaustas, kaip pats balsuotų tokiam referendume, G.Nausėda tiesiai neatsakė, nors pasvarstė, kas šioje situacijoje galėtų būti „pereinamasis tiltelis“.
Yra ne tik partnerystės sąvoka, yra bendro gyvenimo sąvoka. Gal tai galėtų būti pereinamasis tiltelis.
„Aš turiu savo vertybes ir pirmiausiai pasisakau už žmonių teises. Yra ne tik partnerystės sąvoka, yra bendro gyvenimo sąvoka. Gal tai galėtų būti pereinamasis tiltelis kelyje į platesnį seksualinių mažumų teisių pripažinimą“, – dėstė jis.
Nieko nesiėmė, leido apsispręsti Seimui
Nei Seimas, nei piliečiai referendumo iniciatyvos tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimu taip ir nesiėmė, tad po poros metų 15min perklausė G.Nausėdos, ar tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimu Lietuvai reikia referendumo, o gal su tuo susijusias pataisas ketina teikti jis pats.
Šalies vadovo buvęs atstovas Antanas Bubnelis trumpai pakomentavo:
„Prezidento nuomone, sprendimą šiuo klausimu turėtų priimti naujasis Seimas.“
Pasitikslinus, o ką G.Nausėda darys, jei Seimas nutars, kad partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų galima, – vetuos įstatymą ar pasirašys, A.Bubnelis prognozuoti nesiėmė.
„Sprendimą dėl įstatymo pasirašymo ar jo vetavimo prezidentas priima tik po to, kai jis būna priimamas Seime. Matant konkrečias įstatymo formuluotes“, – atsakė jis.
Būtinybė daryti apklausas
Kandidatuodamas į prezidentus 2019-ųjų balandį, G.Nausėda patikino, jog pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei ir sakė, jog agituos už jos sudarymą.
Kita vertus, jis ragino atsižvelgti į daugumos gyventojų nuomonę šiuo klausimu, daryti apklausas.
„Nenorėčiau, kad tai būtų įgyvendinta pasisakant prieš didžiąją Lietuvos visuomenės dalį. Todėl manyčiau, kad reikalingos visuomenės apklausos, kurios parodytų, kad tikrai šiems žmonėms neiškils kažkokių problemų dėl to, kad mes išsukinėdami rankas įvedinėjame vienokius ar kitokius įstatymus, įteisinančius partnerystę.
Aš pats būsiu tas, kuris agituos už tokios partnerystės sudarymą.
Aš pats būsiu tas, kuris agituos už tokios partnerystės sudarymą, nes manau, kad žmogaus teisės civilizuotoje valstybėje yra aukščiau visko.
Bet turime atsižvelgti į tai, kokioje visuomenėje gyvename, o ji yra katalikiška, konservatyvi, ir mes privalome gerbti šitą aplinkybę“, – portalui LRT tuomet komentavo G.Nausėda.
Vieną tokią apklausą apie tos pačios lyties civilines teises išplečiantį Partnerystės įstatymą prezidentūra neseniai ir atliko, rezultatus paviešino Lrytas.
Apklausos duomenimis, 54,8 proc. gyventojų kategoriškai nepritaria, kad Seimas priimtų minėtą įstatymą, dar 15,5 proc. atsakė „greičiau tam nepritariantys“.
Pritariančių ar „greičiau pritariančių“ – 19,5 proc., o neturinčių nuomonės – 10,2 proc.
Pažadėjo būti Konstitucijos garantu
Eidamas šalies vadovo pareigas G.Nausėda viešai neagitavo už partnerystės sudarymą iki kol savaitgalį neįvyko tūkstantinis „Didysis šeimų gynimo maršas“.
Beje, pastebėtina, kad žodžio „partnerystė“ savo pasisakyme prezidentas neminėjo.
Jis kalbėjo tik apie „vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus“ ir santykius.
„Šiandien daug svarstoma, kaip teisiškai spręsime tos pačios lyties žmonių santykių klausimą.
Ar reikia šį klausimą apskritai spręsti? Žinoma, kad reikia! Mes turime matyti, kokie įvairūs žmonės gyvena mūsų šalyje – visi mylintys savo Tėvynę, Lietuvos Respublikos piliečiai.
Ir aš pripažįstu, kad mes dar turime ką nuveikti, kad visų teisės būtų lygiai užtikrintos.
Man nereikia gudrauti ir išsisukinėti, arba kaitalioti savo nuomonę.
Man nereikia gudrauti ir išsisukinėti, arba kaitalioti savo nuomonę. Sakiau tai per prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar.
Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus.
Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – per mitingą ištransliuotame pasisakyme teigė G.Nausėda.
Ginamos ir ne santuokos pagrindu sudarytos šeimos
2011-aisiais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnyje.
„Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį.
Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti.
Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą.
Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją <...> nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas“, – nutarime išdėstė Konstitucinis Teismas.
Jame daroma išvada, kad konstitucinė šeimos samprata yra grindžiama šeimos narių tarpusavio santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Valdantieji pataisų dar neregistravo
Galimybė įregistruoti partnerystę ir vesti bendrą gyvenimą kartu neįregistravus santuokos yra numatyta Civiliniame kodekse, tačiau realiai šis institutas nepradėjo veikti, nes Seimas iki šiol neįtvirtino specialaus įstatymo.
Valdančiųjų inicijuotos Partnerystės įstatymo pataisos parlamento dar nepasiekė, jos – derinamos.
Delfi žiniomis, jomis partnerystę planuojama apibrėžti kaip „dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktą, įregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius“.
Siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, būtų laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
Taip pat – kad partnerystę registruotų civilinės metrikacijos įstaigos, abu partneriai galėtų pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę.
Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau negu civilinę santuoką, kai visais atvejais, net, kai nėra vaikų, dėl to reikia kreiptis į teismą.
Partnerystės atveju, tuo atveju, kai nėra vaikų, tą galėtų padaryti notaras.
„Valstiečių“ ir krikdemų iniciatyva užstrigo komitete
Opozicionieriai „valstiečiai“ ir keletas krikdemų iš valdančiųjų vietoje partnerystės siūlo sutartis dėl bendro gyvenimo, kurios, anot jų, sureguliuotų visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kyla praktinės problemos – paveldėjimas, informacija ligos atveju ir kitos.
Sutartis žodžiu ar raštu galėtų sudaryti visi pilnamečiai, skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, kad ir kartu gyvenantys giminaičiai.
2017 metais registruotos pataisos dėl bendro gyvenimo sutarčių Seime praėjo pateikimo stadiją, bet toliau nebuvo svarstytos, nes užstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
