Iki šiol bendras Vokietijos ir Izraelio gamintojų kūrinys dar gydėsi savo vaikiškas ligas, tobulino programinę įrangą ir elektrooptinių prietaisų sąveiką, todėl prieš keletą metų Lietuvos prisiimtas bendras beveik 400 mln. eurų įsipareigojimas kėlė ne vieną abejonę jo kritikams ir galvos skausmą kariams bei politikams.
Pirmosios pristatytos pėstininkų kovos mašinos negalėjo atlikti visų užduočių dėl gamintojų paliktų trūkumų ir realiomis sąlygomis neišbandytų sprendimų.
Intensyvios ir tvirto stuburo iš Lietuvos pareikalavusios pastarųjų mėnesių derybos su kovos mašinų gamintojais, Vokietijos ir Izraelio vyriausybėmis, pasiekė kulminaciją praėjusią savaitę Bonoje, kur pavyko konstatuoti visus esamus trūkumus, įtvirtinti jų pašalinimo būdus bei gamintojų įsipareigojimą tai padaryti – į Lietuvą atgabenti tik kokybiškai visas užduotis galinčius atlikti „Vilkus“.
Atlikus „Vilkų“ atnaujinimus „nelieka jokių jų naudojimo apribojimų“, sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Jie galės naudotis visomis savo pilnomis kovinėmis galimybėmis“, – žurnalistams Pabradėje teigė jis.
Šiuo metu gamintojų atstovai palaipsniui tobulina jau Lietuvoje esančias 43 pėstininkų kovos mašinas ir žada šį etapą atlikti iki rudens pabaigos.
Tuo metu nuo spalio pradžios į Lietuvą turėtų pradėti keliauti ir likę iš 45 anksčiau užsakytų „Vilkų“, kurių vaikiškos ligos sprendžiamos jau surinkimo cechuose. Lietuvos kariai juos priims tik poligonuose išbandę ir būdami visiškai patenkinti jų savybėmis.
Tikimasi, kad praėjus kone pustrečių metų nuo datos, kurią atitolino tiek pastebėti trūkumai, tiek pandemija – 2023-ųjų viduryje – Lietuvos kariuomenė jau turės visas pėstininkų kovos mašinas, pasiruošusias naikinti priešo taikinius.
Būtent tai antradienio rytą Pabradėje esančiame Generolo Silvestro Žukausko poligone ir pademonstravo Algirdo bataliono I kuopos karių valdomos pėstininkų kovos mašinos.
Tiesa, susirinkę žurnalistai, Krašto apsaugos ministerijos ir Kariuomenės atstovai neišvydo, kaip link taikinių skrieja prieštankinės raketos „Spike“, tačiau jų ir nereikėjo.
„Vilkai“ sėkmingai manevravo poligono šaudykloje, atliko šūvius tiek iš 30 mm kalibro automatinės patrankos, tiek iš suporinto 7,62 mm kalibro kulkosvaidžio ir sunaikino pakilusius taikinius, pagal pratybų legendą vaizdavusius žvalgybą mūšiu atliekančių būrio dydžio priešiškų pajėgų lengvai šarvuotą techniką.
Daugiau nei 25 tonas sveriantys du plieniniai „Vilkai“ smėlėtais poligono keliais judėjo stebėtinai tyliai ir grakščiai, sąlyginę tylą nutraukė tik dar labiau jos paaštrinti galingi 30 mm automatinės patrankos šūviai ir kalenantis lengvasis kulkosvaidis.
Sunaikinusios taikinius pėstininkų kovos mašinos paskleidė dūmų uždangas, kurių užtaisai gana greitai padegė sausros išdžiovintą poligono žolę, bei pasišalino iš mūšio lauko. Tamsiai žalius „Vilkus“ netrukus čia pakeitė raudona ugniagesių autocisterna, suskubusi gesinti degančią žolę.
Daug metų Lietuvos kariuomenės mechanizuotieji pėstininkai į pratybas vykdavo ir taikinius naikindavo su daugiau nei pusės amžiaus senumo amerikietiškais šarvuotais transporteriais M113.
Šie lengvai šarvuoti transporteriai važiuoja dar ir dabar, o jų bokšteliuose įsikūrę kulkosvaidininkai ir toliau gali naikinti taikinius, tačiau „Vilkai“ nuo jų skiriasi taip, kaip modernus plačiaekranis skystųjų kristalų televizorius nuo nespalvoto nedidelio „Šilelio“.
Autonomiškai valdomas bokštelis ne tik tiksliau, toliau ir veiksmingiau naikina įvairius šarvuotus taikinius ar net tankus, tačiau ir apsaugo karius. Pokytis didžiulis ir viduje, kur kietus metalinius suolus pakeičia minkštos ir patogios sėdynės, rankenas – lenktyninį automobilį primenantys saugos diržai, pro liuką iškištą galvą – trys ekranai, kuriuose galima stebėti įvairių kamerų ir kitų sensorių duomenis, skersvėjį – kondicionierius, o pirštines – šildymo sistema.
Nors pagal atliekamas funkcijas M113 dažnai yra vadinamas „kariniu taksi“, tačiau būtent „Vilkas“ pėstininkus į mūšio lauką gabena gerokai patogiau ir saugiau.
„Vilkais“ yra vadinami Vokietijos konsorciumo gaminami šarvuočiai „Boxer“ su pagal Lietuvos užsakymą įmontuotu Izraelio gamintojo „Rafael“ bokšteliu, turinčiu 30 mm automatinę patranką, prieštankines raketas „Spike“ bei kitą ginkluotę ir įvairias stebėjimo sistemas.
Šiuo metu į Lietuvą yra pristatyti 43 „Vilkai“, tai yra apie pusė 2016 metais už 386 mln. eurų užsakyto kiekio. Likusios 45 mašinos bus baigtos pristatyti kitų metų vasarą, pats tiekimas turėtų atsinaujinti spalį, nurodė ministras.
Pasak A.Anušausko, Lietuva per mėnesį gali priimti maždaug apie penkis technikos vienetus.
„Vis dėlto norėtume gaunamą produkciją, ginklus ištestuoti“, – sakė A.Anušauskas.
Pasak kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio, esminį operacinį pajėgumą mašinos palaikė visada, tačiau reikėjo išspręsti izraelietiško bokštelio „Samson MkII“ integravimo į vokišką platformą iššūkius.
„Tik buvo daliniai trūkumai. Šaudymo kampas buvo ne toks, kokio mes norėtume. Optikos klausimai buvo jautresni arba funkcionavo ne taip, kaip reikia. Valdymo sistema neveikė taip, kaip reikėjo kovinėms sąlygoms“, – sakė generolas.
Įsigyjant mašinas, paskutinės jų partijos tikėtasi sulaukti iki 2021 metų pabaigos.
Pasak A.Anušausko, Izraelio ir Vokietijos gamintojai savo lėšomis apmokėjo trūkumų šalinimą. Be to, Vokietijos gamintojai įsipareigojo pratęsti garantinį laikotarpį jau pristatytoms mašinoms.
Pirmąja ir kol kas vienintele sutartimi įsigyjamais „Vilkais“ aprūpinami du Lietuvos kariuomenės batalionai Jonavos rajone, Rukloje, ir Alytuje. Balandį Lietuva pradėjo derybas dėl papildomų 120 „Boxer“ įsigijimo.
Kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija ne kartą pabrėžė, kad nuspręsta likti prie tos pačios platformos, įvertinus visus su naujos technikos įsigijimu ir išlaikymu susijusius kaštus.
„Šiam ginklui yra parengta mūsų infrastruktūra, remonto bazė, per šiuos pusantrų metų atsirado ir kur juos saugoti, atsidarė ir Jonavoje įmonė, kurią gamintojai įsteigė“, – sakė A.Anušauskas.
Iš planuojamų įsigyti 120 „Boxer“ apie ketvirtadalis bus pėstininkų kovos mašina, kiti įsigyjami kitoms funkcijoms atlikti – dalis atliks šarvuoto transporterio vaidmenį ir bus ginkluoti tik kario valdomu sunkiuoju kulkosvaidžiu, dalis turės inžinerinį operacijų modulį.
Sunkiau ginkluoti „Vilkai“ Lietuvos kariuomenės daliniuose turėtų būti sujungti su lengviau ginkluotais „Boxer“ transporteriais, tad, kariuomenės vado teigimu, žadama stiprinti pėstininkų skyriaus prieštankinės ginkluotės pajėgumus, įsigyjant nešiojamų „Spike“ sistemų ir didinant „Javelin“ sistemų kiekį.
