Pasaulinę vandens dieną didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ ekspertai pateikia šešis patarimus, kaip neiškeldami kojos iš savo namų galite išsaugoti upių ir jūrų švarą. Nors šiandien kaip niekad dažnai kalbame apie mažesnę aplinkos taršą bei gamtos apsaugą, specialistai pastebi, kad dažnai net nesusimąstome, kaip teršiame mūsų upes ir jūrą tiesiog plaudami indus kriauklėje ar nuleisdami vandenį tualete.
„Prisidėti prie teigiamų pokyčių galime kiekvienas. Valdome didžiausią Lietuvoje nuotekų valyklą, į kurią per parą kasdien patenka per 100 tūkstančių kubinių metrų nuotekų, ir pastebime, kad pastaruosius kelerius metus smarkiai pakito gyventojų įpročiai, naudojamos cheminės medžiagos. Nors daug kalbame apie tvarumą, tenka konstatuoti, kad nematoma tarša didėja. Gera žinia ta, kad padėtį galime keisti įgydami naujus įpročius buityje“, – sako Brigita Gudonė, „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos vadovė.
Ekspertai pateikia kelis patarimus, kurie padės neteršti mūsų upių ir tuo pačiu – ugdyti aplinkai draugiškus įpročius.
1. Riebalus rūšiuokime kaip ir kitas atliekas
„Vilniaus vandenų“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, dažniausiai į nuotekas išpilamas kepimo aliejus ir kiti riebalai – tai prisipažino darę didžiausia dalis – 46 proc. – apklaustųjų. Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus miesto nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma beveik 5 tonos riebalų – maždaug tiek, kiek gali sverti suaugęs dramblys ar trys lengvieji automobiliai. Riebalai užkemša miesto nuotekų tinklus, trukdo valymo procesui, gali padidinti vandens ar dirvožemio taršą.
„Nedidelius aliejaus ar riebalų likučius galima išvalyti su popierine servetėle ir išmesti į šiukšliadėžę. Didesnį kiekį riebalų rekomenduojame kaupti stiklainyje ar kitame sandariame inde ir perduoti atliekų tvarkytojams“, – sako B.Gudonė.
2. Skaitykime produktų sudėtis ir venkime plastiko, sintetikos
Mikroplastikas yra vienas didžiausių aplinkosaugininkų „siaubų“, nes jo kiekis nuotekose nuolat auga, o irimo procesas trunka šimtus ar net tūkstančius metų. Šios mikroskopinės, iki 5 milimetrų dalelės yra plačiai naudojamos gamybos pramonėje ir jas galima rasti maisto ir gėrimų pakuotėse, namų valymo ir skalbimo priemonėse, tekstilėje, žaisluose, kosmetikos gaminiuose, tualetiniame popieriuje.
Šiemet rudenį „Vilniaus vandenys“ užbaigus Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos antrąjį etapą, nuotekos bus išvalomos pagal aukščiausius Šiaurės šalių taikomus HELCOM standartus. Valykloje bus sulaikomos smulkiausios plastiko, plaušo ir kitos nuotekose esančios mikrodalelės (iki mažiausio 12 mikronų dydžio), taip užtikrinant Neries upės ekosistemos apsaugą.
„Šį amžių galėtume vadinti plastiko amžiumi – jo yra visur. Pasaulio mokslininkai plastiko daleles vandenyne skaičiuoja trilijonais, mikroplastiku minta vandens telkinių gyventojai. Pavyzdžiui, jei skalbiate sintetinius marškinėlius skalbyklėje, plovimo metu nuo jų atitrūksta beveik nematomi plastiko pluošteliai – visa tai patenka į nuotekų sistemą“, – sako B.Gudonė.
3. Nuotekos – tai ne šiukšlių dėžė
Buityje panaudotą vandenį, t. y. viską, ką nuleidžiame į tualetą ar išplauname į kanalizaciją, „Vilniaus vandenys“ turi išvalyti prieš išleidžiant į gamtą, kad kiti vandens telkiniai ar šaltiniai nebūtų užteršti. „Nuspaudus tualeto mygtuką atliekos niekur nedingsta – jos keliauja daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų besidriekiančiais Vilniaus nuotekų vamzdynais. Atliekas reikia mesti ten, kur jų ir vieta – į šiukšlių dėžę. Jei atliekų nereiktų traukti iš nuotekų, sutaupytume didžiulius kiekius laiko ir energijos“, – sako „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos vadovė. Tad būkime sąmoningi ir atsakingi.
Kas trečias vilnietis į nuotekas meta plaukus – „Vilniaus vandenų“ skaičiavimu, per mėnesį iš nuotekų valyklos plaukų pašalinama apie 40 tonų. Kačių kraikas taip pat turi atsidurti buitinių atliekų konteineriuose, net jei ant pakuotės ir parašyta, kad kraikas tirpsta vandenyje. Nemeskime ir popierinių rankšluosčių, nes jie, priešingai nei tualetinis popierius, nesuyra. Šį sąrašą galima būtų tęsti, tačiau, jei klozetu ir kriaukle nesinaudosime kaip šiukšlių dėže, tai apsaugosime ir gamtą, ir nuotekų vamzdyną,.
4. Laikykimės maisto atliekų etiketo
Maisto atliekos taip pat turi keliauti į buitinių atliekų konteinerius, nes šios kemša miesto tinklus – pavyzdžiui, labai dažnai vamzdynus užkemša kavos tirščiai. Atliekas tarpusavyje lipdo ir vamzdynus kemša salotų padažai, pagardai, majonezas. Ir čia Vilniaus miestas ateina gyventojams į pagalbą – nuo sausio mėnesio pradėjo veikti maisto atliekų rūšiavimo sistema – gyventojams dalinamos specialios 7 litrų šiukšlių rinkimo talpos ir oranžiniai maišeliai maisto atliekoms.
5. Buityje naudokime natūralias medžiagas
Kuo daugiau naudojame chemijos, tuo sunkiau ją išvalyti. Nuotekų valyklose teršalus skaidančioms bakterijoms smarkiai kenkia antibakteriniai valikliai, kuriuos mes naudojame buityje.
„Šie valikliai naikina ne tik blogąsias bakterijas, galinčias pasitaikyti mūsų buityje, tačiau jie žudo ir gerąsias bakterijas, kurios nuotekų valykloje šalina teršalus iš nuotekų. Patekę į gamtinę aplinką šie chemikalai naikina ir joje esančias gerąsias bakterijas, kurios reikalingos ir mūsų upių – tarp jų ir Neries – ekosistemos palaikyti“, – sako B.Gudonė.
Ji pataria saugoti gamtą buityje naudojant natūralesnius produktus – tai actas, citrina, soda, druska.
6. Nevartojamus vaistus grąžinkime į vaistines
„Vilniaus vandenų“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad gyventojai nevengia į kanalizaciją išmesti ar išpilti nenaudojamus vaistus. „Kiekvienas mūsų, kuris vartoja vaistus, gali nevalingai tapti teršėju. Vaistų cheminiai likučiai užteršia vandenį ir turi neigiamą poveikį ten esantiems gyviesiems organizmams, gali veikti jų augimą, pažeisti žuvų organus. Vaistai turi būti vartojami atsakingai, o pasibaigusio galiojimo vaistai ar jų likučiai turi būti pristatyti į vaistinę“, – primena B.Gudonė.
