Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio kvietimu ketvirtadienį į Jūrų muziejų atvyko nevyriausybinės organizacijos „Sea Shepherd“ (NVO) kampanijos „Perkūnas“ vadovai Reinhardas Grableris ir Soňa Kalafusova. „Sea Shepherd“ kartu su Lietuvos jūrų muziejaus, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų, Pajūrio regioninio parko atstovais susirinko į darbinę sesiją, kurios metu ieškota sprendimų, padedančių spręsti pilkųjų ruonių žūčių problemą.
NVO „Sea Shepherd“ pasaulyje veikia itin plačiai, ypač pagarsėjo po savo aplinkosauginės kampanijos ties Kanados krantais. Organizacija turi dvylika laivų, kurie patruliuoja ir stebi galimus nusižengimus gamtai.
Pagausėjus žūčių Lenkijoje šios organizacijos atstovai ėmė lipti ant kulnų lenkų žvejybiniams laivams.
Ruoniai yra plėšrūnai, bet dėl to, kad ėda žuvis, jų negalima žudyti. Tai pagal įvairias konvencijas saugomi gyvūnai, – sakė atstovas.
„Bandome išsiaiškinti, kokia situacija, kodėl ir kaip žūsta ruoniai. Sulaukėme žinios ir iš Lietuvos, turi būti ištirta, kodėl tai daroma ir kaip.
Lenkijos žvejai neoficialiai patvirtino, kad su ruoniais gegužę ir birželį buvo susidorota, nes jie suėda ir sumažina jų laimikį, esantį tinkluose. Ruoniai yra plėšrūnai, bet dėl to, kad ėda žuvis, jų negalima žudyti. Tai pagal įvairias konvencijas saugomi gyvūnai. Jei taip vyks ir toliau, iki šio amžiaus pabaigos šie gyvūnai gali išnykti. Ruonių pašalinimas iš ekosistemos būtų labai blogas dalykas“, – sakė „Sea Shepherd“ atstovas R.Grableris.
Gamtos sergėtojas neatmeta, jog didelė tikimybė, kad ir Lietuvoje ruonių žūtys gali būti siejamos su žvejais.
Paklaustas, ar organizacija ketina imtis veiksmų Lietuvoje, atstovas teigė, jog „kodėl gi ne“, esą būtent dėl viešinimo, jog Baltijos pilkieji ruoniai yra didelė vertybė, įvairių akcijų ir žvejų stebėjimo galima pasiekti teigiamų rezultatų.
Skaičiai kelia nerimą
Augantys ruonių žūčių skaičiai kelia nerimą Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjui Arūnui Grušui. Jo teigimu, ruoniai žūva dėl įvairių priežasčių. Specialistui teko matyti akivaizdžiai mirtinų sužalojimų pakliuvus į tinklus, tačiau nerimą kelią sudaužytos ruonių galvos, šautinės žaizdos.
„Skaičiai dideli. Ta tema mes šnekėjome ir per HELCOM konferenciją, kodėl tiek daug negyvų ruonių. Visi tvirtino tą patį – priežasties ieškokite savo pakrantėje, nes Baltijos jūroje tikrai nėra tokios anomalijos, kad visus lavonus neštų į vieną vietą“, – sakė A.Grušas.
Galvos skausmas žvejams
Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas Arvydas Žiogas neslepia – ruoniai žvejams pridaro rimtų nuostolių sugadindami įrangą.
Anot A.Žiogo, ties Švedijos krantais ruoniai šaudomi, išduodami leidimai jų populiacijos mažinimui, o pas mus esą norima šiems gyvūnams sudaryti „šiltnamio sąlygas“.
„Ypač pavasarį, kai jie veisiasi, daugiausia Rygos įlankoje, tie mažiukai parkeliauja pas mus, maitinasi. Tiesiog varo žvejus į neviltį. Draskoma įranga, kuri kainuoja pinigus, įsigyta už europines lėšas. Kur yra ta pusiausvyra? Kompensacijos yra, bet labai simbolinės“, – sakė A.Žiogas.
Žvejai sako jau daugelį metų girdintys, jog negyvi ruoniai – jų darbas, tačiau tikina prie to neprisidedantys ir ruonių esą nė nematantys. Tinkluose esą pasitaiko itin retais atvejais.
Saugomi gyvūnai
Baltijos pilkieji ruoniai yra įrašyti į visų prie Baltijos šalių esančių šalių Raudonąsias knygas. Praėjusiais metais Lietuvos pajūryje rasti 43 negyvi pilkieji ruoniai. Kai kurie iš jų buvo aptikti su šautinėmis, durtinėmis žaizdomis. Šiais metais aplinkosaugininkus šokiravo pajūryje rastas itin brutaliai nužudytas ruonis, aptiktas be galvos.
Seimo narys L.Balsys atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nėra vieningo ir nuoseklaus bent metus trunkančio Lietuvos pakrantėje rastų negyvų ruonių monitoringo, kuris padėtų tiksliau nustatyti jų žuvimo priežastis, taip pat iki šiol sunku nustatyti ir akivaizdžiai dėl žmogaus kaltės mirusių ruonių žudikus.
L.Balsio teigimu, šiuo metu nė viena institucija realiai nėra atsakinga patikrinti, ar žvejybiniuose laivuose neturima ginklų. Klausimų esą kol kas kyla daug ir, akivaizdu, jog reikia įstatymų pataisų, sureguliuojant, kas ir už ką atsakingas gelbstint šiuos į Raudonąją knygą įrašytus gyvūnus.
Šiandien duomenis apie Lietuvos pajūryje žuvusius ruonius renka tik Lietuvos jūrų muziejus, kuris taip pat vienintelis šalyje rūpinasi sužeistų ruonių gydymu, reabilitacija ir grąžinimu į laisvę.
