„Man vis iškyla klausimas dėl įvykimo, neįvykimo, dėl pavykimo, nepavykimo. Ar referendumas įvyks, na, yra klausimas. Jeigu gyventojų ateis panašiais procentais kaip atėjo per paskutinius ketverius prezidentinius rinkimus, galima sakyti, kad [referendumas] bus galbūt įvykęs. Jeigu 56–57 proc. ateis, tai jis bus įvykęs, jeigu jie visi balsuos. Kad jis pavyks, matematiškai yra neįmanomas dalykas“, – ketvirtadienį Seime vykusios diskusijos metu teigė A.Pemkus.
Jis kvestionavo teiginį, ar valdantieji pilietybės referendumą nutarė organizuoti dėl siekio suburti daugiau rinkėjų į tą pačią dieną vyksiančius prezidento rinkimus. Juose dalyvauja valdančiųjų remiamas kandidatas premjeras Saulius Skvernelis.
„Šis referendumas buvo skubotas. Ar jisai buvo dabartinės valdančiosios koalicijos stumiamas projektas, kad padidintų rinkėjų skaičių dėl prezidento rinkimų, galbūt. Bet aš galiu lygiai taip pat pasakyti, būdamas neutralus politiškai, kad opozicijoj yra lygiai tokių pat nuomonių, kad toks referendumas įvyktų ir nepavyktų“, – kalbėjo A.Pemkus.
Jo atstovaujama PLB dar 2018-aisiais prašė Seimo, kiek įmanoma greičiau nustatyti referendumo dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo datą bei pradėti ruoštis referendumui.
PLB atstovas diskusijos metu taip pat kėlė klausimą, o kas bus po gegužės 12-osios.
„O ką darysime po gegužės 12, jeigu ateis 52 proc. ir be abejo nebus pakankamai tų balsuotojų „už“ – referendumas bus galbūt įvykęs, bet bus nepavykęs. Nežinau, kaip tada reikės spręsti klausimą“, – svarstė jis.
Visa diskusija, Seime organizuota „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo“ – žemiau:
Privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo vyks gegužės 12-ąją. Tądien taip pat vyks referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir pirmasis prezidento rinkimų turas.
Pilietybės referendumo metu bus siūloma spręsti, ar keisti Konstituciją ir leisti Lietuvos piliečiams, iš Lietuvos išvykusiems po 1990 metų kovo 11 dienos, būti kartu ir kai kurių kitų valstybių piliečiais – tų valstybių, kurios atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu, turės dalyvauti ne mažiau nei 1 229 165 iš 2 458 329 Lietuvos piliečių. Tai yra, daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Tiek pat – ne mažiau nei 1 229 165 – balsų „už“ reikia, kad referendumu Konstitucija būtų pakeista.
Jei referendumas bus paskelbtas neįvykusiu arba piliečiai nuspręs nekeisti Konstitucijos, iniciatoriai neatmeta galimybės pilietybės klausimu rengti naujus referendumus ateityje.
Apie referendumą išsamiai – čia.