Per gyvenimą suvalgome 20 kg plastiko
„Iš pagamintų 8,3 milijardų metrinių tonų plastiko perdirbame tik 9 procentus“, – pabrėžė Ž.Stasiškienė ir paaiškino, kad remiantis skaičiavimais, kasmet sunaudojame 500 milijardų plastiko maišelių, o tai reiškia, kad vienam žemės gyventojui jų tenka vidutiniškai 150.
„2020 metais, – pridūrė ji, – plastiko atliekų kiekis vandenynuose viršija žuvų kiekį. Vis dažniau minimas „aštuntasis žemynas“ – didžioji plastiko atliekų sankaupa (angl. Great Pacific Garbage Patch), kurios plotas yra tris kartus didesnis už Prancūzijos plotą, o masė siekia apie 80 000 tonų (apie du milijardai plūduriuojančio plastiko vienetų). Šis darinys kasmet pražudo tūkstančius gyvūnų ir paukščių.“
Anot pašnekovės, plastiko keliamų problemų mastą sunku net įsivaizduoti, o ir kalbėti apie tai imta ne taip seniai. Štai Australijos mokslininkai apskaičiavo, pasakojo Ž.Stasiškienė, kad nevalingai per savaitę suvalgome apie 5 gramus plastiko – tai maždaug tiek, kiek sveria mūsų kreditinė kortelė.
„Pagal šiuos skaičiavimus per savo gyvenimą žmogus suvalgo apie 20 kilogramų įvairaus plastiko, kuris tikrai nėra palankus mūsų sveikatai“, – paaiškino ji.
Plastikas ir mikroplastikas – kas tai?
Kalbant apie plastiko taršą reikėtų žinoti, kad ji gali būti dvejopa. Pasak Aplinkos inžinerijos instituto vadovės, į aplinką patenkančios atliekos gali būti stambios, pavyzdžiui maišeliai, buteliai, įvairios pakuotės, žaistai ir t.t. Tokios taršos, pasakojo ji, labai daug tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse. Pastarosiose, beje, dėl prastos atliekų tvarkymo sistemos problema dar labiau bado akis.
Antra, bet ne mažiau pavojinga atliekų grupė – mikroplastikas. Tai labai smulkios, paprastai mažesnės nei 5 milimetrai dydžio plastiko dalelės.
„Mikroplastikas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis – tai labai mažos dalelės, atliekančios tam tikrą funkciją. Jeigu naudojate šveičiamąją dušo želę, tai jame esančios abrazyvinės dalelės taip pat yra mikroplastikas. Dar jų galima rasti įvairiuose valikliuose ir net dantų pastoje. O antrinis mikroplastikas – nuo didžiojo plastiko atskilusios mažos dalelės. Plaudami indus turbūt naudojate kempinėles, nuo jų atskilęs abrazyvas taip pat yra mikroplastikas“, – 15min pasakojo mokslininkė.
Beje, kaip pastebėjo Ž.Stasiškienė, nors kai kam tai skamba neįtikėtinai, bet net drabužiai gali būti gaminami iš plastiko, o tiksliau – plastikinio pluošto, kurį skalbiant į nuotekų sistemą taip pat patenka mikroplastiko. Pašnekovės nuomone, atsakomybė už mikroplastiko taršą gula ant kiekvieno iš mūsų pečių, nes dažniausiai net nesusimąstome, kokią žalą gamtai daro mums įprasti, kasdieniai asmens higienos, kosmetikos, buitinės chemijos produktai.
Svarbiausia – šviesti visuomenę
„Turime atrasti priežastis ir neleisti mikroplastikui patekti į aplinką“, – sakė Aplinkos inžinerijos instituto vadovė.
Ž.Stasiškienė taip pat paaiškino, kad Europos akademinių institucijų patariamoji organizacija mokslo klausimais SAPEA ne taip ir seniai pradėjo tyrimus apie mikroplastiko poveikį. Kol kas, anot jos, dar nėra žinoma, kaip tai pavojinga, prireiks laiko tam išsiaiškinti. Vis dėlto, kai ką mokslininkai žino jau šiandien – net apie 83 proc. viso vandens turi mikroplastiko. Jis, beje, gali kauptis ir žmonių, ir gyvūnų organizmuose.
15min paklausta, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad situacija pasikeistų, Ž.Stasiškienė pabrėžė, kad turime suprasti, jog net ir vieno žmogaus elgesys yra reikšmingas. „Dažnas galvoja: aš vienas nieko nepakeisiu, – pastebėjo ji, – bet jeigu taip mąstytų visi – nebūtų jokio progreso.“
Išmokome vengti didžiojo plastiko, o dabar reikia kalbėti ir atsisakyti mikroplastiko.
„Išmokome vengti didžiojo plastiko – vienkartinių indų, puodelių, šiaudelių, maišelių – o dabar reikia kalbėti ir atsisakyti mikroplastiko“, – svarstė mokslininkė ir pabrėžė, kad vien tik draudimais nieko nepakeisime. Ž.Stasiškienė įsitikinusi, kad svarbiausia yra visuomenę šviesti ir kurti prieinamas alternatyvas.
Mokslininkai ieško išeičių
Kalbėdama apie atliekų perdirbimą mokslininkė atkreipė dėmesį, kad didžiausias iššūkis – atskirti tinkamą perdirbti plastiką nuo netinkamo. Be to, anot jos, vis dažniau naudojamas biodegeneruojantis plastikas.
„Kuriant ir tobulinant biologinius plastikus aktyviai dirba viso pasaulio mokslininkai. Pavyzdžiui, 2019 metų spalio mėnesį pradėtas „Horizon2020“ projektas „BIOPLASTIC Europe“. Jame su partneriais iš 21 šalies užsibrėžta sukurti inovatyvias medžiagas žaislų gamybai, vienkartiniams indams, produktų pakuotei, agroplėvelei ir pasiūlyti verslo modelį, kuris užtikrins veiksmingą bei darnų biologinių plastikų gamybos bei plastiko perdirbimo strategijos ir sprendimų įgyvendinimą. Tiesa, toks plastikas daugelyje sričių dėl savo savybių kol kas negali būti taikomas“, – pasakojo mokslininkė.
Baltijos jūros tarša plastiku – kodėl tai pavojinga?
„Baltijos jūros pakrantėje vidutiniškai galima aptikti nuo 50 iki 300 vnt. šiukšlių šimto metrų atkarpoje. Didžioji jų dalis – apie 70 proc. – tai įvairūs plastiko gaminiai“, – įvardijo 15min kalbintas A.Balčiūnas.
Kaip paaiškino Jūros tyrimų institute dirbantis mokslininkas, mikroplastiko tyrimai ir nuolatinis stebėjimas Baltijos jūroje dar tik pradedamas, todėl tikslūs skaičiai kol kas nežinomi. Vis dėlto, pasak jo, nustatyta, kad kai kuriose Baltijos jūros vietose, pavyzdžiui, Suomijos įlankoje ar jūros akvatorijoje netoli Stokholmo, mikroplastiko dalelių kiekis siekė nuo 0,3 iki 2,1 vnt. kūbiniame metre vandens.
Kodėl į vandens telkinius patekęs mikroplastikas yra toks pavojingas? Kaip paaiškino A.Balčiūnas, jis nesuyra labai ilgą laiką, o veikiamas aplinkos sąlygų skyla į vis mažesnes daleles, taip sudarydamas sąlygas jas praryti jūrų organizmams ir atpalaiduoti savyje esančias, pavojingas chemines medžiagas.
Šios medžiagos gali neigiamai paveikti organizmus ar bioakumuliuotis juose, kilti maisto grandine aukštyn iki pat žmogaus.
„Paprasčiausias pavyzdys – cheminės taršos reglamentavimas maisto pramonėje. Juk maisto pakuotėse esančios cheminių medžiagų koncentracijos yra reglamentuotos. Todėl ne visų rūšių plastiko gaminiai gali būti naudojami su maistu. Tuo tarpu į jūrinę ar vandens aplinką patenka visokių rūšių, net ir pavojingų, plastiko dalelių, kurios savo sudėtyje turi tokių cheminių medžiagų kaip ftalatai, bifenolis A ir kt. Šios medžiagos gali neigiamai paveikti organizmus ar bioakumuliuotis juose, kilti maisto grandine aukštyn iki pat žmogaus“, – dėstė pašnekovas.
Gamta nespėja prisitaikyti
„Gamta turi labai gerą savybę – gebėjimą prisitaikyti“, – sakė mokslininkas ir pridūrė, kad, deja, kalbant apie jūrinės aplinkos taršą mikroplastiku gamta prisitaikyti tiesiog nespėja: „Organizmams prisitaikyti reikia šimtų ar tūkstančių metų, o aplinkos tarša plastiku skaičiuoja savo pirmąjį šimtmetį, todėl su šia sparčiai augančia tarša gamta nespėja susidoroti. Prireiks daug metų, kad šiandien išmestas plastiko daleles mikroorganizmai panaudotų maistui ir visiškai biodegraduotų.“
Kuršių marių vanduo yra labiau užterštas mikroplastiku nei Baltijos jūra.
Kaip 15min paaiškino A.Balčiūnas, Jūros tyrimų instituto mokslininkai tyrimus vykdo Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkose. Mikroplastiko tyrimai, patikslino jis, vykdomi visai neseniai – nuo 2018 metų, tačiau jau šiandien galima pasakyti, Kuršių marių vanduo yra labiau užterštas mikroplastiku nei Baltijos jūra.
„Tai galima sieti su Nemuno vandenimis atitekančia mikroplastiko tarša, – sakė jis. Žinoma, į šį klausimą bus atsakyta tik vykdant išsamesnius tyrimus.“
Ragina prisiimti atsakomybę ir kritiškai įvertinti savo elgesį
Paklaustas, kas yra didesnis teršėjas – įmonės ar buitiniai vartotojai – 15min kalbintas mokslininkas sakė, kad aiškaus atsakymo nėra. Vis dėlto, anot jo, verta atkreipti dėmesį, kad buitiniai vartotojai, kitaip tariant – jūs ir aš – net nesusimąsto apie tai, kokią žalą gali daryti kasdien naudojami daiktai, priemonės ar produktai.
„Dažnas pagalvoja, kad nuleidus vandenį tai jau tampa nebe jo, o kažkieno kito problema. Kita vertus, kalbant apie pramoninę taršą, neretais atvejais vėluoja teisinis reglamentavimas. Abiem atvejais trūksta aplinkosauginio sąmoningumo“, – pridūrė jis.
Laikas prisiimti atsakomybę ir kritiškai įvertinti savo elgesį bei pasekmes gamtinei aplinkai.
Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad tarša sumažėtų? Jūros tyrimų instituto mokslininko teigimu, apskritai ši problema dar tik pradeda atsiskleisti, todėl prireiks laiko jai suprasti ir suvaldyti. Vis dėlto, pasak jo, esminis sprendimas turėtų būti aiškus kiekvienam – laikas prisiimti atsakomybę ir kritiškai įvertinti savo elgesį bei pasekmes gamtinei aplinkai.
„Šiek tiek sąmoningumo savo veiksmuose ir suvokime, kad išmesta šiukšlė niekur nedings. Kas nors ją turės pakelti, o blogesniu atveju su ja teks gyventi šimtus metų. Taip pat atsakingai pagalvoti apie savo vartojimo apimtį – gal taip reikalingas vienas ar kitas daiktas, kuris dažniausiai yra pagamintas iš plastiko, gali būti pakeistas aplinkai draugiškesniu?“, – kalbėjo 15min pašnekovas A.Balčiūnas.
Turinys apmokėtas bendrovės „Vilniaus vandenys“ lėšomis.
