Pasėjo abejonę, ar tyrimai dėl COVID-19 – tikslūs: A.Veryga teigia, kad jų nederėtų „pervertinti“

„Tai, kad testas žmogui yra neigiamas, nustatinėjant koronavirusą – ne greitasis, o tas laboratorinis tyrimas – dar nereiškia, kad jis kaip nors klaidingas. Gali būti, kad tiesiog nėra pakankamai viruso, kad jį aptiktų laboratorinis tyrimas. Čia jis nei klaidingas, nei ką. Gali būti tiesiog nepraėjęs tinkamas inkubacinis laikotarpis, kada laboratorinis testas užfiksuos tą užsikrėtimą“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.

Jis tikino, jog testų nereikėtų „pervertinti“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Jeigu testas neigiamas, dar nereiškia, kad žmogus neužsikrėtęs, dar nereiškia, kad žmogus neturi laikytis izoliacijos, jeigu jis yra turėjęs kontaktą su sergančiu asmeniu. Tai yra susiję ne tiek su laboratorinėmis klaidomis, bet su pačia specifika, kad iš pradžių testas gali ir nerodyti užsikrėtimo“, – komentavo A.Veryga.

Apie galimai netikslius tyrimų dėl koronaviruso atsakymus S.Čaplinskas feisbuke parašė balandžio 17-ąją.

„Dabartiniai COVID-19 ligos tyrimai 30–40 proc. gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą (nenustatyti viruso)“, – nurodė jis.

Pasak jo, asmenys, kurių koronaviruso testas – neigiamas, iš tikrųjų gali sirgti šia liga.

„Ekspertai perspėja, kad visi šiuo metu naudojami testai nėra 100 proc. patikimi. Daugelis šiuo metu pasaulyje atliekamų tyrimų yra grindžiami PGR (polimerazės grandininės reakcijos) technologija, kuri nustato koronaviruso pėdsakus ėminiuose, paimtuose iš žmogaus gleivinės“, – dėstė mokslininkas.

Tačiau pridūrė, kad sėkmingam viruso nustatymui įtakos turi daugybė veiksnių:

• kiek viruso žmogus paskleidžia čiaudėdamas, kosėdamas, kiek jų pasklinda su kitais organizmo skysčiais;
• ar teisingai buvo paimtas ėminys;
• kiek laiko ir kaip mėginys buvo gabenamas į laboratoriją;
• laboratorijos personalo kvalifikacija.

„Pagrindinė problema yra didžiausios viruso koncentracijos srities organizme nustatymas, nes laikui bėgant jos padėtis kinta. Dažniausiai ėminiai imami iš nosiaryklės, o tam reikalingi atitinkami įgūdžiai“, – pažymėjo S.Čaplinskas.

Dažniausiai ėminiai imami iš nosiaryklės, o tam reikalingi atitinkami įgūdžiai.

Dalis klaidingai neigiamų tyrimų dėl COVID-19 atsakymų taip pat, pasak jo, gaunama dėl netinkamai atliktų tepinėlio ėminio ar saugojimo iki tyrimo procedūrų.

„Net teisingai paimto ėminio tyrimas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą, nes, ligai progresuojant, koronavirusas keliauja iš viršutinių kvėpavimo takų į apatinius“, – pridūrė mokslininkas.

Jo žiniomis, įvairių gamintojų testai šiek tiek skiriasi: „Dabartinių PGR tyrimų jautrumas siekia 60–70 proc. ir išlieka didelė klaidingai neigiamo rezultato rizika“.

„Ekspertai teigia, kad nuo 40 mln. gyventojų ištyrus 1 proc., tikėtina sulaukti 20 000 klaidingai neigiamų rezultatų“, – įrašą socialiniame tinkle užbaigė S.Čaplinskas.