Transliaciją iš Valdovų rūmų žiūrėkite čia:
Kadangi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėjo rinkimus, o spaudos konferencija vyko Valdovų rūmuose, TSPMI dėstytojas docentas Mažvydas Jastramskis juokavo, kad LSDP patriacho a.a. Algirdo Mykolo Brazausko vėlė tikrai džiaugiasi.
M.Jastramskio teigimu, geriausiai šiuose rinkimuose pasirodė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), turinčios daugiausia narių, stipriausias struktūras ir skyrius. Esą LSDP įrodė, kad iš jos pasitraukus daliai narių išliko stipri. TS-LKD laimėjo, bet, kaip pastebima, ne miestuose.
„Valstiečiai“ padidino mandatų skaičių, bet jie liko treti tarp partijų ir ketvirtoje vietoje, skaičiuojant kartu su visuomeniniais rinkimų komitetais. Tai rodo, kad palaikymas partijai mažėja. „Ramūno Karbauskio tezei, kad jie laimės visus rinkimus, nėra paramos. Klausimas, ar jie apskritai ką nors ir belaimės iš tų rinkimų, jeigu prognozuotume į priekį“, – kalbėjo jis.
Kalbant apie demokratiją, anot M.Jastramskio, rinkimai praėjo sklandžiai. Tačiau reikia pastebėti, kad tarp merų rinkimų laimėtojų yra pagarsėjusių autoritariškais metodais, turinčių reikalų su teisėsauga, politinių perbėgėlių.
„Tai yra politinė teisė, žmonių laisvė rinkti tai, ką jie nori rinkti. Tačiau dėl to, kaip žiūrime į demokratiją, kokios yra mūsų demokratinės nuostatos, tai šį tą pasako ir ne itin gero“, – pabrėžė jis.
Nėra laimėtojo
TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad rinkimų rezultatai gana keisti, nes nėra laimėtojo.
„Niekas turbūt negalėtų džiaugtis, kad laimėjo šiuos rinkimus, kitaip nei praeitą kartą. Matome tik pralaimėtojus. Didžiausias pralaimėtojas – atskilėlė Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), kuri parodė, kad neturi jokių pajėgumų iš esmės konkuruoti su motinine partija“, – mano ji.
A.Ramonaitė teigė, kad tiesioginiai merų rinkimai nepasiteisino. Esą dabar matome, kad stiprėja feodalizacija kai kuriuose rajonuose, stiprus kai kurių merų įsitvirtinimas, bet ne vien tik dėl to, kad jie labai gerai dirbo.
„Jeigu tokios tendencijos tęsis, tie rezultatai ilgam užsišaldys, ką turėsime ilgalaikėje perspektyvoje. Keliu hipotezę, kad nacionaliniai ir vietiniai rinkimai gali labai atitrūkti vieni nuo kitų. Aišku, labai norime matyti savivaldos rinkimus kaip tam tikrą nacionalinių rinkimų pranašą, kam sekasi, kam ne. Aišku, iš dalies tai ir yra pranašas. Tačiau, kita vertus, turiu įtarimą, kad gali būti labai didelis atotrūkis nacionalinėje lygoje, jau vien dėl to, kad visą situaciją labai keičia rinkimų komitetai. Bet ir dėl to, jog merų pozicijos iš tikrųjų užsišaldo, nereaguoja taip labai į svyravimus nacionalinėje politikoje“, – kalbėjo ji.
Dominuojantis faktorius – asmenybė
TSPMI dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė pažymėjo, kad šie rinkimai atskleidė tendencijas. Ji išskyrė rinkėjų pasirinkimus. Šie rinkimai parodė, kad asmenybės tampa dominuojančiu faktoriumi. Savivaldos rinkimai asocijuojasi su asmenybėmis, pirmiausia – meru.
Politologė atkreipė dėmesį ir į rinkėjų politinį mąstymą. „Pažvelgus į dominuojančius partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų sąrašus savivaldybėse ir lyginant juos su pirmąsias vietas užėmusiais merais ar kandidatais į merus antrajame ture, daugeliu atveju sutampa partijos sąrašas su mero ar kandidato asmenybe. Tai rodytų, kad, nepaisant to, kad dažnai nelaikome (rinkėjų, – red. past.) smarkiai išprususiais balsuotojais, kartais skeptiškai žiūrime į savo balsavimą, panašu, kad žmonės, lietuviai, galvoja, koks bus darbas savivaldybėje po rinkimų, bandoma užtikrinti efektyvumą, balsuojant tiek už sąrašą, tiek už žmogų iš tos pačios partijos. Mano galva, tai pozityvesnis momentas. Atrodytų, einame gerąja linkme“, – pastebėjo I.Petronytė-Urbonavičienė.
Laimėtojai tarp komitetų – pabėgę liberalai
Visuomeninių rinkimų komitetų, savivaldos rinkimuose laimėjusių ketvirtį mandatų, sėkmę politologai vertina skirtingai. A.Ramonaitės teigimu, visuomeniniai rinkimų komitetai antrą kartą nušluostė nosis partijoms. Tačiau tai padarė ne viena jėga, o skirtingi komitetai, dalis jų – atskilėliai nuo partijų.
„Ką tai reiškia? Tai tiesiog įtvirtina situaciją, kai atskilimas nuo partijos, pabėgimas, pasiplovimas, negražiai sakant, tampa jiems naudingas. Bet jeigu žiūrėtumėme į bendrą situaciją, nežinau, kas iš to išlošia, ar rinkėjai iš to išlošia. Jeigu galima taip lengvai keisti tuos rinkimų komitetus, persivadinti kitaip, persigrupuoti, sakyčiau, tas laimėjimas yra tik iš dalies, nes tai nėra viena ryški politinė jėga, kuri laimėjo“, – dėstė ji.
M.Jastramskio teigimu, pažvelgus į laimėjusius visuomeninius rinkimų komitetus, matyti, kad sustiprėjo komitetai, gerai pasirodę ir ankstesniuose rinkimuose, pavyzdžiui, Kaune, Šiauliuose.
Kiti komitetai, tarkime, Remigijaus Šimašiaus Vilniuje ar Vytauto Grubliausko Klaipėdoje yra atskilę liberalai. „Apskritai pabėgėlius nuo Liberalų sąjūdžio Klaipėdoje ir Vilniuje, R.Šimašiaus ir V.Grubliausko sąrašus prie laimėtojų, nes jie darė rizikingą manevrą, ir jis, panašu, pasiteisino 100 procentų“, – aiškino jis.
Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, sekmadienį vykusiuose rinkimuose daugiausiai vietų savivaldybių tarybose užsitikrino visuomeniniai rinkimų komitetai. Visoje Lietuvoje jie susižėrė ketvirtadalį rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Daugiausia mandatų savivaldybėse užsitikrinusi partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkę 16 proc. visų balsų. Nedaug atsilieka socialdemokratai, surinkę apie 13 proc. balsų.
Trečioje vietoje – 11 proc. viršiję „valstiečiai“, ketvirtoje – liberalai, surinkę 6 proc. Penktoje vietoje – Darbo partija, surinkusi 5 procentus rinkėjų balsų. Daugiau nei 5 proc. balsų surinko ir Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tvarka ir teisingumas surinko šiek tiek daugiau nei 3 procentus. Visos kitos partijos bei judėjimai surinko mažiau nei 2 proc. balsų visoje Lietuvoje.
Merai pirmojo turo metu išrinkti trečdalyje savivaldybių. Iš 60 mero kėdžių po pirmojo rinkimų turo užimtos net 19.