„Jau praėjusią savaitę aš pasirašiau įsakymą, kad būtų atlikti auditai visose pavaldžiose įstaigose. Jau surinkta bendra komanda iš Švietimo ministerijos auditorių ir Susisiekimo ministerijos auditorių [...].
Žiūrėsim viešuosius pirkimus, tas organizacijas, kur vykdo viešuosius pirkimus, taip pat vertinsim susijusius asmenis – ar nėra susijusių asmenų tarp tų, kurie vykdo viešuosius pirkimus, ir tų, kurie gauna užsakymus“, – žurnalistams komentavo R.Masiulis ir pridūrė, kad taip pat bus peržiūrėta pavaldžių organizacijų struktūra, jų jungimo galimybės, siekiant rasti lėšų mokytojų algoms.
Auditai, anot ministro, pradėti visose 17-oje ŠMM pavaldžių įstaigų, planuojama, kad jie bus baigti per mėnesį.
„Jeigu pavyks. Mes viską dienom dabar skaičiuojame, niekas nevyksta normaliu tempu“, – teigė R.Masiulis.
BNS žiniomis, bus audituojamos Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, Nacionalinis egzaminų centras, Nacionalinis vėžio institutas, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Studijų kokybės vertinimo centras, Švietimo aprūpinimo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Švietimo mainų paramos fondas, Ugdymo plėtotės centras, Valstybinis studijų fondas bei Vilniaus lietuvių namai.
Svarbiausia modelio korekcija – algoritmas
Anot ministro R.Masiulio, svarbiausias pokytis tobulinant etatinio pedagogų apmokėjimo modelį – algoritmas, kuris numatys, kokiems mokytojams už kokį darbą mokama. Šie pokyčiai turėtų būti įgyvendinami nuo 2019-ųjų rugsėjo.
Tiesa, rasti dėl jo sutarimą nebuvo taip paprasta.
„Kai kurios profsąjungos dar nori savo nariams parodyti, buvo dar siūlymų dar ir kitas organizacijas įtraukti, šiek tiek į [derybų] galą tas klausimas užsivėlė. Bet aš manau, kad variantą patvirtinimui mes turėtume turėti artimiausiu metu ir žinosim, kad iki tol, kol jis įsigalios kitų metų rugsėjį, tikrai jį reikės kažkiek tobulinti. Bet [...] bent jau tą trapų sutarimą mes, manau, turime šiandien“, – aiškino laikinasis švietimo ir mokslo ministras.
Iki šiol, R.Masiulio teigimu, etatinis mokytojų apmokėjimo modelis buvo kritikuojamas dėl to, kad yra „labai palaidas ir kiekviena mokykla kaip nori, taip interpretuoja“.
Ministro įsakymu patvirtinus pakeitimus, galimybės subjektyviai interpretuoti apmokėjimo tvarką esą neliks.
Pagal siūlymą, pedagogo etatas susidės iš dviejų kategorijų darbo valandų: pamokų ir su jomis susijusių veiklų (pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų vertinimas) bei veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti.
Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys.
Valandos bus diferencijuojamos pagal klasių dydį
Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarys ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.).
Vadovavimo klasei valandos bus diferencijuojamos pagal klasių dydį: ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi 12 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei 12–20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.
Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat turėtų būti diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį – didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengimui, mokinių darbų taisymui.
„Tai leistų teisingiau atlyginti už darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio – ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30“, – rašoma ŠMM žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Antradienį profsąjungos su ministru taip pat sutarė, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbų vertinimui sudarys 40–60 proc. nuo kontaktinių valandų.
Sukonkretintos veiklos mokyklos bendruomenei
Atskirai buvo pateiktas ir veiklų mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti sąrašas. Jame numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimali riba, privaloma visiems mokytojams, – 102 metinės valandos.
„Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), kvalifikacijos tobulinimas“, – nurodo ŠMM.
Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų.
Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų ir galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį: dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje, metodinė veikla, ugdymo programų rengimas, patirties sklaida (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų rengimas), vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso), edukacinių veiklų organizavimas, profesinis tobulėjimas.
Įsakymą dėl etatinio apmokėjimo modelio tobulinimo ketinama priimti šią savaitę.
A.Navickas: tikslo likti ŠMM nebėra
Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas žurnalistams teigė, kad diskusija „dėl etatinio apmokėjimo kaip ir baigėsi“.
„Manau, kad darbas eina į pabaigą, rytoj [...] 16.30 val. mes planuojame palikti ministeriją, nes kaip ir tikslo būti joje nebėra“, – dėstė A.Navickas.
Siūlomi pakeitimai, anot jo, yra „žymiai geriau negu kad buvusi tvarka iki šiol“.
„Yra daugiau konkretumo, yra didesni procentai pasiruošimui, vertinimui, dėl to didės mokytojų atlyginimai nuo 5 iki 10 proc., berods. Sakyti, kad [pakeitimai] visiškai tenkina – gal ne, bet tai yra žymiai geriau negu buvo“, – tikino A.Navickas.
Tikėtina, kad penktadienį mes streiką stabdysim.
„Dėl streiko nutraukimo, tiksliau, dėl streiko sustabdymo, spręsim rytoj. Tikėtina, kad penktadienį mes streiką stabdysim, nes per Kalėdas nėra tikslinga streikuoti. O dėl streiko atnaujinimo, tęsimo spręsim vėliau, kai paaiškės, kaip bus įgyvendinti mūsų finansiniai reikalavimai“, – aiškino jis.
Trečiadienį, anot A.Navicko, su R.Masiuliu planuojamas susitikimas, per kurį bus sprendžiamas klausimas dėl ugdymo proceso ir algų streikuojantiems mokytojams kompensavimo.
Atsakydamas į klausimą dėl profsąjungos iškeltų reikalavimų, kurių įgyvendinimui, ŠMM skaičiavimais, reikia ne mažiau kaip 302 mln. eurų, A.Navickas teigė vis dar laukiantis prezidentės Dalios Grybauskaitės veto 2019-ųjų biudžetui. Jame minėtos lėšos mokytojų reikmėms nėra numatytos.
„Bet kokiu atveju džiaugiamės, kad mums pavyko visą viešąjį sektorių pajudinti, nes iki mūsų streiko niekas nesvarstė atlyginimų didėjimo viešajam sektoriui“, – kalbėjo LŠDPS lyderis ir pridūrė stebėsiantis situaciją, kaip sprendžiami profsąjungos iškelti reikalavimai.
Streikuojančiųjų mastas mąžta
Streikuojančiųjų skaičiai mąžta. Preliminariais ŠMM duomenimis, antradienį streikuoja apie 200 pedagogų iš 32-iejų švietimo įstaigų.
Dalis mokytojų dėl nuo rugsėjo įsigaliojusios naujos jų darbo apmokėjimo tvarkos nedirba nuo lapkričio 12 dienos. Nuo lapkričio 28-osios keliasdešimt pedagogų, reiškiančių norą derėtis, nesitraukia iš ŠMM patalpų.
Streikuojančiųjų reikalavimai: 20 proc. didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti mokinių skaičių klasėse.
Koeficientų klausimas gali būti sprendžiamas Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje.
