Lietuvoje oficialiai lobistais per dešimtmetį yra įsiregistravę vos 25 lobistai, du iš jų jau sustabdę veiklą, o paskutinis lobistas oficialiai Lietuvoje įsiregistravo pernai lapkritį.
Penktadienį Seime surengtame seminare apie lobizmą Lietuvoje, buvo kalbama, kad Lobizmo įstatymas Lietuvoje yra tarsi dirbtinis implantas – realiai visiškai neveikiantis.
Blogiausia padėtis – savivaldybėse
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje vyrauja neoficialus lobizmas – toks, kurį kartais sunku atskirti nuo paprasčiausios ciniškos korupcijos, o oficialus lobizmas praktiškai neegzistuoja.
„Apklausos rodo, kad savivaldybėse korupcija – ciniška, atvira, agresyvi, išlikę vadinamieji „otkatai“, kurie susiję su viešaisiais pirkimais. Tuo metu mažiausiai korupcijos arba visai nėra Prezidentūroje“, – atlikto tyrimo rezultatus pristatė politologė Jūratė Novagrodckienė.
Pasak jos, organizacijoms, asociacijoms ir galiausiai verslo struktūroms šiuo metu, apklausose dalyvavusių respondentų nuomone, lengviau prieiti prie politikų tiesiogiai nei samdyti oficialius lobistus.
„Yra painiava nustatant, kas yra legalu, o kas ne“, – teigė J.Novagrodckienė.
Blatas lieka populiariausias
Politologas Alvidas Lukošaitis savo ruožtu pridūrė, kad interesų grupės be kyšininkavimo, iki šiol plačiai naudojasi ir sovietmečiu itin išsikerojusiu tikslų siekimo korupciniu keliu – blatu.
„Blatas yra žymiai paprastesnis takelis, sakyčiau, netgi platus kelias, negu kelias per lobistą į politiką. Kodėl aš turėčiau kreiptis į lobistą, jam mokėti, jeigu išnaudojant blato galimybę, korupcinės elgsenos variantą, per neformalius tinklus tikslus galima pasiekti žymiai pigiau?“ – iliustravo verslininkų mąstymą A.Lukošaitis.
Savivaldybėse korupcija – ciniška, atvira, agresyvi, išlikę vadinamieji „otkatai“, – sakė J.Novagrodckienė. Anot jo, tai, kad praktiškai Lobizmo įstatymas neveikia, o tarp interesų grupių ir politikų vyrauja neformalūs santykiai, Lietuvoje įtvirtina oligarchinių santykių tendenciją.
„Interesų grupės, būkime teisingi, Lietuvoje yra lygios ir lygesnės. Praktikoje mes matome labai didelius galių skirtumus tarp verslo ir piliečių interesų grupių. Galingąsias interesų grupes galime išvardinti ant vienos rankų pirštų, bet jie atsvertų šimtus piliečių interesų grupių įtaką“, – kalbėjo A.Lukošaitis.
Legalūs lobistai: jaučiamės atstumti
Seminare dalyvavusi registruota lobistė Dalia Mikalauskaitė pažymėjo, kad dabar nelegalūs lobistai turi betgi daugiau teisių nei registruoti.
„Lobistas nėra gerbiamas, jis yra nuvertinamas. Tu negali ateiti išdidžiai deklaruodamas, kad tu tą ir tą darai“, – apgailestavo lobistė.
D.Mikalauskaitė tikino, kad dažniausiai Seimo komitetų posėdžiuose ofiocialiems lobistams net nesuteikiamas žodis, tuo tarpu po keletą kartų pasisakyti leidžiant neoficialioms interesų grupėms.
Ji taip piktinosi, kad tie lobistai, kurie gina viešąjį interesą negauna jokių lėšų, neturi jokių socialinių garantijų ir, pagaliau, net normalių oficialių lobisto pažymėjimų.
S.Šedbaras: Seime oficialių lobistų nesutinku
TSPMI docentas Petras Ragauskas teigė, kad Seimo nariai lobistus ignoruoja baimindamiesi žiniasklaidos ir visuomenės nepalankaus požiūrio net ir į legalius lobistus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras patvirtino, kad jam per įpusėjusią kadenciją Seime teko sutikti tik vieną oficialų lobistą.
Interesų grupės, būkime teisingi, Lietuvoje yra lygios ir lygesnės, - teigė A.Lukošaitis. Jis pasakojo, kad oficialus lobistas ant stalo viešai padėjo visą savo surinktą informaciją ir taip patalkino komitetui.
„Žinoma, jo surinktą informaciją reikėjo patikrinti, bet tai buvo talka“, – sakė S.Šedbaras.
Savo ruožtu parlamentarė Dangutė Mikutienė juokėsi, kad dėl alkoholio pramonės atstovų lobistų kartais būna neįmanoma net ramiai įeiti į Seimo posėdžių salę.
Tuo tarpu registruoti lobistai parlemantarei aiškino, kad alhoholio pramonės interesams neatsovauja nė vienas oficialiai registruotas lobistas. Anot lobisto Andriaus Romanovskio, visi jie – nelegalūs interesų gynėjai.
Seimo narys Arvydas Anušauskas oponavo, kad dėl prekybą alkoholiu reglamentuojančių įstatymų vienodai su verslu kovoja ir asmenys, besivadinantys viešojo intereso gynėjais, pavyzdžiui, Blaivybės sąjūdžio vadovas Aurelijus Veryga.
Anot A.Anušausko, visuomenės interesų gynėjais besivadinantys žmonės neretai peržengia teisėtumo ir padorumo ribas, visus kitaip galvojančius iškart apšaukdami parsidavėliais.
Vienas įstatymo pataisų neparuoši?
Tuo tarpu apsidraudžiant nuo tikrų parsidavėlių Seime, politikai S.Šedbaras ir A.Anušauskas siūlo atidžiau žiūrėti, kas kokią įstatymo pataisą siūlo.
„Būna, kad ekonomistai registruoja teisininkų bendruomenei aktualius įstatymus – advokatūros, notarų rūmų, kas tada juos teikia?“ – retoriškai klausė S.Šedbaras.
Anot jo, būtų naudinga politikus įpareigoti teikiant įstatymų pataisas, nurodyti kas inicijavo tokį teisės aktą. Be to, anot S.Šedbaro, galima būtų įvesti ir naują nuostatą, kad bet kurioms įstatymo pataisoms ne tik Seimo narys turėtų surašyti teisės akto aiškinamąjį raštą, bet ir būtų atliktas preliminarus teisinio poveikio vertinimas.
Savo ruožtu oficialiai registruotas lobistas Gintautas Dirgėla politikams apsisaugoti nuo vienai grupei naudingų įstatymų, siūlo neleisti parlamentarams įstatymų registruoti vienasmeniškai.
„Gal įstatymų pataisos turėtų būti priimamos parlamentarų grupėje, o ne pavieniui?“ – siūlė G.Dirgėla.
