Antradienį Seimas iki gegužės 2-osios pratęsė nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija.
Tokia padėtis buvo įvesta pernai, kai vasario 24 dieną Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
Pasak VSAT vado, nepaprastoji padėtis pasieniečiams suteikia įrankių geriau užtikrinti saugumą pasienyje.
Pagrindinės interviu temos
- Ką pasieniečiams duoda nepaprastoji padėtis?
- Į Lietuvą bando atvykti vis mažiau Rusijos piliečių
- Neteisėtų migrantų pasienyje su Baltarusija mažėja
- Negalima sakyti, kad migracijos krizė baigėsi – regione ji tęsiasi
- Baigiamas projektas: pasieniečiai vaizdo kameromis stebi beveik visą pasienio ruožą su Baltarusija
- Pasieniečiai nejaučia didelio pareigūnų trūkumo
– Šiandien iki gegužės 2-osios pratęsta nepaprastoji padėtis Lietuvos pasienyje, kaip manote, ar yra dar poreikis pratęsti nepaprastąją padėtį?
– Visi tie veiksniai, kurie darė įtaką situacijai mūsų regione, prie valstybės sienos, darė įtaką ir viešojo saugumo prasme, nepasikeitė nuo praėjusių, užpraėjusių metų.
Jeigu kalbėtume apie nepaprastosios padėties paskelbimą dėl karo Ukrainoje – priminsiu, kad ji buvo paskelbta vasario 24 dieną, būtent Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną, tai situacija iš esmės nepasikeitė. Rusija ir toliau vykdo agresiją, Lukašenkos režimas savo veiksmais aktyviai dalyvauja kare, neatsisakė savo ketinimų destabilizuoti situaciją mūsų šalyse, kalbu ir apie Lietuvą, ir apskritai Europos Sąjungą – neteisėta migracija ir toliau naudojama kaip ginklas prieš mus, nors pastaruoju metu tie srautai sumažėjo, bet mes matome labiau tokį sezoninį dalyką.
Neteisėti migrantai dabar daugiausia nukreipiami į Lenkijos pusę, tai režimas ir toliau naudoja neteisėtą migraciją kaip ginklą. Be to, išlieka didelė rizika provokacijų ir kontrolės punktuose, ir prie žaliosios sienos, todėl būtina išlaikyti aukštą pasirengimo lygį, saugoti mūsų sieną sustiprintu režimu ir nepaprastoji padėtis, tos numatytos priemonės, suteikia mums galimybę tas rizikas suvaldyti.
– Galbūt galėtumėt paprastais žodžiais paaiškinti, kuo skiriasi pasieniečių darbas normaliomis sąlygomis ir tuomet, kai yra įvesta, galioja nepaprastoji padėtis?
– Nutarime dėl nepaprastosios padėties numatyta, kokiomis priemonėmis ji yra užtikrinama, kokias teises ar laisves yra planuojama riboti.
Šiuo atveju, kalbant apie gyvenimą prie valstybės sienos, tai vietos gyventojams jų dabartinė situacija neturėtų pasikeisti. Tai daugiau suteikia įrankių mums, pasieniečiams, – aktyviau kontroliuoti neteisėtos migracijos srautus, vykdyti kontrolę prie išorinių ES sienų, taip pat nepaprastosios padėties metu mes taikome tam tikrus apribojimus trečiųjų šalių piliečiams ir čia paminėčiau Rusijos piliečių atvykimo ribojimą.
Pagal dabartinį nutarimą, jokių ribojimų pasienio ruože nenusimato. Pasikartosiu, tai – suteikia galimybę mums lanksčiau reaguoti, pasitelkti kitas institucijas, esant poreikiui. Nepaprastoji padėtis ir tos numatytos priemonės suteikia mums daug daugiau įrankių valdyti situaciją, užtikrinti mūsų sienos apsaugą ir šalies saugumą.
– Minėjote į Lietuvą keliaujančius rusus. Ar daug jų pastaruoju metu atvyksta į mūsų šalį?
– Tie Rusijos piliečių srautai nuolat mažėja, reikia tik paminėti, kad yra nustatytos tam tikros kategorijos Rusijos piliečių, kurie gali atvykti į Lietuvą, gali atvykti į, sakykime, Šengeno erdvę, tai pirmiausia yra krovininio transporto vairuotojai. Be to, į šių asmenų kategoriją patenka ir Rusijos piliečiai, vykstantys tranzitu į Kaliningradą – tai sudaro maždaug 60 proc. visų Rusijos piliečių, atvykstančių į Lietuvą.
Šiuo metu Kaliningrado tranzito schema yra toliau vykdoma, nepaprastosios padėties sąlygomis mes ribojame Rusijos piliečių skaičių, kuris galėtų vykti tranzitiniais traukiniais, čia yra dar viena nepaprastosios padėties priemonė, kuri suteikia mums galimybę kontroliuoti srautus.
Jie nuolat mažėja. Mažėja ir norinčių atvykti Rusijos piliečių, ir neįleistų. Jeigu pirmomis dienomis tokių piliečių buvo šiek tiek daugiau, dabar mes matome tokią bendrą tendenciją Baltijos šalyse – tie srautai mažėja. Neįleidžiamų Rusijos piliečių srautai irgi mažėja.
– Galima sakyti, kad rusai šiek tiek vengia Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių?
– Taip, būtų galima taip drąsiai teigti. Pastaruoju metu mes tikrai nedaug turime atvejų, kai Rusijos piliečiai neįleidžiami į mūsų regioną – kalbu ir apie Latviją, Estiją bei iš dalies Suomiją, kuri taip pat prisijungė prie šitos regioninės iniciatyvos riboti Rusijos piliečių atvykimą į ES.
– Kaip suprantu, atvykstančių rusų dar yra klausinėjama tam tikrų dalykų?
– VSAT pareigūnas, atlikdamas patikrinimo procedūrą, gali užduoti klausimus, kad įsitikintų, ar atvykimo tikslas atitinka Šengeno kodekso reikalavimus. Tie klausimai užduodami, bet jie užduodami pagal numatytą ideologiją ir ji numatyta Šengeno sienų kodekse.
– Pakalbėkime apie situaciją su migrantais. Kokia situacija šiuo metu yra pasienyje nelegalios migracijos atžvilgiu?
– Nuo praėjusių metų rugpjūčio mes matome mažėjimo tendenciją. Vasarį pasiekėme dugną, taip pavadinčiau. Iš tikrųjų, situacija prie sienos buvo pakankamai rami – keletą savaičių apskritai nebuvo fiksuoja bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną, bet dabar po truputį tie srautai auga, bet vertinant bendrą situaciją mūsų regione pagrindinė problema šiuo metu yra prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos. Ten srautai tik didėja ir tai siejama su tam tikrai Lenkijos vyriausybės politiniais sprendimais.
Šita situacija dar kartą parodo, kad Lukašenkos režimas neatsisako savo ketinimo paveikti kaimyninių ES valstybių politiką ir nori pasiekti kažkokių savo politinių tikslų naudojantis neteisėta migracija.
Taip pat kol kas fiksuojama nemažai valstybės sienos pažeidimų prie Baltarusijos ir Latvijos sienos, tai, matyt, pagal sulaikytų neteisėtų migrantų skaičių, Latvija yra antroj vietoj. Kaip minėjau, šiam momentui pas mus yra fiksuojama mažiausiai valstybės sienos pažeidimų, mažiausiai fiksuojama neteisėtų migrantų prie valstybės sienos.
Šita situacija dar kartą parodo, kad Lukašenkos režimas neatsisako savo ketinimo paveikti kaimyninių ES valstybių politiką ir nori pasiekti kažkokių savo politinių tikslų naudojantis neteisėta migracija.
– Ar galima sakyti, kad mūsų pasienyje migrantų krizė baigėsi?
– Kol kas būtų sudėtinga taip pasakyti, galbūt būtų galima kalbėti apie situacijos stabilizaciją, nes ji stabili. Mes turime daug daugiau priemonių kontroliuoti situaciją prie valstybės sienos, bet mes privalome žiūrėti, kas vyksta mūsų regione ir šiai dienai neteisėtos migracijos problema mūsų regione dar neišspręsta, ta krizė dar vyksta – Lukašenkos režimas ir jo parankiniai nuolat naudoja neteisėtą migraciją kaip poveikio priemonę.
Šiai dienai matome, kad pagrindinis Baltarusijos režimo dėmesys nukreiptas į pasienį su Lenkija, bet tai nereiškia, kad rytoj ar poryt dėl įvairių priežasčių Lukašenkos režimas nepradės nukreipinėti neteisėtų migrantų į Lietuvos pusę, bet šiai dienai tikrai esam pasiruošę tokiems scenarijams.
Praėjusiais metais buvo padaryta nemažai didelių darbų – fizinis barjeras, baigiame įrengti sienos stebėjimo sistemą, pagerinome savo reagavimo pajėgumus, suderinome veiksmus su kitomis institucijomis – ir kariuomene, ir policija. Tikrai esame daug geriau pasiruošę nei prieš 2 ar 3 metus ir tai iš dalies irgi yra tos pamokos, kurias išmokome iš neteisėtos migracijos krizės 2021-2022 metais.
– Ar jau stebimas vaizdo kameromis beveik visas pasienio ruožas su Baltarusija?
– Taip. Šiai dienai mes stebima beveik visą ruožą – ES išorinę sieną su Baltarusija ir su Rusija. Šiai dienai vyksta baigiamieji darbai – dar keli ruožai liko, kur tie darbai baigiami, tačiau mes matome jau beveik visą sieną ir artimiausiu metu visiškai užbaigsime sienos stebėjimo sistemų diegimą prie sienos su Baltarusija.
Tai didžiulis darbas, kurį pavyko įgyvendinti per rekordiškai trumpą laikotarpį ir mes sugebėjome įgyvendinti tai pagal numatytą grafiką.
– O ar vis dar pasitaiko tvoros pasienyje su Baltarusija gadinimo atvejų?
– Drastiškai mažėja. Kadangi mažėjo ir neteisėtos migracijos srautai, mažėjo ir fizinio barjero gadinimo atvejų. Jų dabar beveik nepasitaiko, labai nedaug, tačiau ateityje jų gali būti.
Mes visada sakome, kad fizinis barjeras yra viena iš priemonių, o ne tikslas, nes pasieniečiai neturi saugoti tvoros – tvora mums turi padėti saugoti valstybės sieną, o tai, kad jos pagrindinė funkcija – prilaikyti neteisėtus migrantus, kad mes galėtume laiku sureaguoti ir sulaikyti neteisėtus migrantus prie valstybės sienos – kartojame tai ne vieną ir ne du kartus.
– Pabaigai norėčiau paklausti – jau kurį laiką kalbama, kad yra didelis policijos pareigūnų trūkumas, o kaip yra su pasieniečiais, ar jaučiate poreikį turėti daugiau pareigūnų?
– Yra du pagrindiniai aspektai, pradėsiu nuo tokio teigiamo momento. Neteisėtos migracijos krizė, pasieniečių veiksmai ir tai, kad pavyko užtikrinti mūsų sienos apsaugą, užtikrinti mūsų žmonių saugumą – dėl to mūsų profesijos prestižas labai išaugo ir prie to prisidėjo ir žiniasklaida, kuri kartais teigiamai, kartais šiek tiek kritiškiau vertino mūsų darbą, tačiau tikrai dėmesio mums netrūko ir dėl to turime labai gerą situaciją – nemažai jaunų žmonių nori būti pasieniečiais ir jau antrus metus iš eilės stojančiųjų į pasieniečių mokyklą netrūksta – daug yra norinčiųjų, vyksta konkursai.
Bet yra dar ir probleminių dalykų. Vertindami situaciją prie valstybės sienų matome poreikį sustiprinti resursus prie sienos su Baltarusija tam, kad būtų galima laiku reaguoti. Aišku, šiai dienai turime veikiančius algoritmus dėl kitų institucijų pasitelkimo, tačiau ir mums šiek tiek trūksta personalo prie sienos su Baltarusija ir dėl to mes ketinama toliau plėstis, priimti daugiau pareigūnų į darbą.
Neteisėtos migracijos krizė, pasieniečių veiksmai ir tai, kad pavyko užtikrinti mūsų sienos apsaugą, užtikrinti mūsų žmonių saugumą – dėl to mūsų profesijos prestižas labai išaugo
Šiai dienai mūsų nekomplektas greičiausiai yra mažiausias per visą mūsų tarnybos istoriją, nes labai daug norinčiųjų būti pasieniečiais ir turime pakankamai gerai veikiančią mokymo sistemą, kuri suteikia mums galimybę lanksčiai rengti pareigūnus, bet esame šiek tiek riboti kol kas dėl galimybių priimti papildomas pajėgas dėl lėšų, bet dirbame kartu su Vidaus reikalų ministerija, su Finansų ministerija, planuojame iš vidinių resursų skirti papildomas pajėgas prie sienos.
Tačiau jeigu vertintume bendrai mūsų personalo situaciją, tai ji nėra bloga ir, ko gero, gali jos pavydėti ir policija, ir kitos institucijos.
