„Sunku suvokti, kad tie pastatai nereikalingi. Juose būtų galima įkurti užeigas ar nakvynės namus. Labai nemalonu važiuoti per Kalvarijos postą, kai į tave „žvelgia“ statiniai vaiduokliai“, – vakar LŽ sakė šį savaitgalį iš Lenkijos grįžęs marijampolietis. Anot jo, pasienio infrastruktūros objektai stovi nenaudojami tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusėse.
Negavo aiškaus atsakymo
Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojas Vincas Plikaitis taip pat piktinosi, kad beveik 30 hektarų plote išsidėstę buvę Kalvarijos pasienio posto pastatai, į kuriuos investuota apie 40 mln. litų valstybės lėšų, jau kurį laiką neduoda jokios naudos. „Dar 2007 metų pabaigoje tikėjomės, jog dalis tų patalpų atiteks savivaldybei ir ji galės ten kurti turizmo informacijos centrą. Tokios įstaigos nei pasienyje, nei Kalvarijoje nebuvo. Tačiau visi geri mūsų norai nuėjo perniek“, – skundėsi V.Plikaitis.
Anot jo, savivaldybės vadovai mėgino aiškintis, nuo ko priklauso minėtų pastatų likimas, su kuo reikėtų derinti tokius reikalus. Kreipėsi ir į Susisiekimo ministeriją, ir net į Vyriausybę, tačiau niekur aiškaus atsakymo negavo. „Vieni teigė, esą pastatai numatyti vienokiai veiklai, kiti – kitokiai. Tačiau jie iki šiol stovi tušti ir nenaudojami. Turizmo informacijos centrą teko įkurti savivaldybės administracijos patalpose“, – kalbėjo mero pavaduotojas.
Kitur – tas pats
V.Plikaičio nuomone, pasienyje būtų galima įkurti viešbučių, maitinimo įstaigų. Jos praverstų ne tik turistams, bet ir sunkvežimių vairuotojams, nes per parą buvusį Kalvarijos postą kerta keli tūkstančiai krovininių automobilių. Kalvarijiškiai savo vizijose matė, kaip pasienyje atsiranda nedidelė autoserviso įmonė, galbūt ir prekybos centras.
Statiniai nenaudojami ne tik buvusiame Kalvarijos poste. Tušti stovi pastatai buvusiame Lazdijų poste ir didelė dalis Latvijos pasienyje esančių patalpų.
Problemų nemato
Kai Lietuva tapo visateise Šengeno sutarties dalyve, Latvijos ir Lenkijos pasienyje dirbusių pasieniečių patalpos ir teritorijos prarado kontrolės postų statusą. Būtent jis ribojo galimybę verstis čia ūkine veikla.
Be to, beveik 1000 kvadratinių metrų patalpos Kalvarijos pasienio poste, kur dirbo muitininkai, nenaudojamos jau beveik 5 metus – nuo pat 2004-ųjų gegužės. Po 2007 metų liko vienas pagrindinis reikalavimas – visi keliai pasienio poste privalo būti įrengti taip, kad automobiliai netrukdomi galėtų kirsti valstybės sieną. Kartu turi likti galimybė bet kuriuo metu esant reikalui atnaujinti pasienio patikrą.
Beveik visi nenaudojami pasienio infrastruktūros objektai priklauso Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Prieš pusantrų metų direkcijos vadovai tvirtino, kad rengiama koncepcija, kaip vyks eismas per postus, kai jie bus pertvarkyti. Planuota dalį pastatų išnuomoti arba parduoti, likusius – nugriauti.
„Jau dabar nugriauta keletas smulkių buvusių pasienio punktų Latvijos pasienyje, tas pat nutiks dar keliems, nes jie labai maži arba pastatyti ant važiuojamosios kelio dalies. Postuose turėtus namelius su ratais perduodame kitiems punktams“, – LŽ aiškino Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius.
Pasak jo, Lazdijų pasienio posto patalpos, kurių iki šiol nepavyko išnuomoti, bus perduotos Turto bankui, kad šis jas parduotų. Už gautas lėšas direkcija esą plės Lietuvos ir Baltarusijos pasienio infrastruktūrą.
Kalbama, jog nuomininkai rasti maždaug pusei Kalvarijos pasienio posto patalpų. Čia jau veikia automobilių dalių parduotuvė, kuriama viešojo maitinimo įstaiga. „Netrukus skelbsime posto teritorijoje pastatyto angaro nuomos konkursą. Tikimės, kad po truputį bus išnuomotos ir likusios patalpos“, – sakė A.Tvaronavičius.
