Apie tai VSAT atstovai pirmadienį kalbėjosi su į Baltarusijos pasienį atvykusiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais.
VSAT atstovų teigimu, daugiausiai nelegalių migrantų į Lietuvą bando patekti per vadinamą Dieveniškių kilpą – tai vyksta nepaisant to, kad būtent ši teritorija yra bene geriausiai saugoma Lietuvos pasieniečių.
Tarnybos vadovai Seimo NSGK nariams papasakojo, kad prieš nelegalių migrantų pliūpsnį pasienyje buvo stebimas keistas dalykas.
„Kai prasidėjo nelegali migracija, prieš tai mūsų slapukai (aplinką stebintys užsimaskavę pasieniečiai – aut. past.) stebėjo iš Baltarusijos pusės kai buvo privažiuojama su transportu ir ėjo žvalgytis ne pasieniečiai – su kariška uniforma, be kažkokių ženklų, su kaukėmis. Paskui tuose ruožuose stebime tuos niuansus“, – sakė VSAT Varėnos rinktinės vadas Virgilijus Raugalė.
VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis pridėjo, kad pasieniečiai fiksuoja asmenis, kurie vaikšto su fotoaparatais, filmuoja VSAT objektus, vaizdo stebėjimo kameras.
Yra matoma, kad jie renka informaciją apie mūsų pajėgumus.
„Yra matoma, kad jie renka informaciją apie mūsų pajėgumus“, – neslėpė jis.
Keturis baltarusius ir rusą paprašė grąžinti
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarstė, kad iš to, jog sulaikoma ir nelegaliai sieną kirtusių Rusijos piliečių, galbūt galima spręsti, kad ši šalis prisideda prie migrantų srautų užtikrinimo.
Atsakydamas jam Šalčininkų rajone esančios Gintaro Žagunio, kurioje nuo praėjusių metų pabaigos fiksuota daugiausiai sienos pažeidimų, užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas papasakojo keistą nutikimą – praėjusią savaitę Lietuvos pasieniečiai sulaikė keturis baltarusius ir vieną Rusijos pilietį.
Baltarusiai, kaip nebūtų keista šiuo metu, paprašė juos visus grąžinti.
„Jis turėjo desantininko beretę ir buvo tatuiruotas – tarnavęs pajėgose. Baltarusiai, kaip nebūtų keista šiuo metu, paprašė juos visus grąžinti. Sakėme – kodėl jūs neprašote visų kitų grąžinti, nepripažįstate – bet jie net nebendrauja“, – pasakojo jis.
VSAT atstovų teigimu, Baltarusijos pusė, anksčiau bendradarbiavusi migrantų klausimais, vis dar nesileidžia į kalbas.
„Yra ignoravimas, nenoras pripažinti, kad tai yra sienos pažeidimai – anksčiau to nėra buvę, anksčiau visada sureaguodavo, jei būdavo pėdsakai“, – pasakojo V.Mačaitis.
NSGK nariai ir žurnalistai pirmadienį galėjo apžiūrėti miške esantį pasienio ruožą, per kurį ėjo nelegalių migrantų grupės – nors neseniai lijo, juodžemyje dar likę sieną kirtusių žmonių pėdsakai.
Migrantams ruošia bendrabutį
VSAT atstovų teigimu, Pabradės Užsieniečių registracijos centre laisvų vietų jau neliko.
„Kitas mūsų žingsnis artimiausiomis dienomis bus toks, kad esame numatę vieną bendrabutį kursantų sąskaita pasieniečių mokykloje“, – sakė V.Mačaitis.
Jo teigimu, reikia tik išspręsti maitinimo klausimą, nes baltarusiams maitinti – vienos sąlygos, o atvykėliams iš Rytų šalių reikalingas kitoks maistas.
„Bet tą tikrai išspręsime (...) Jei tokiais tempais toliau eis, neturėsime vietos“, – sakė jis.
VSAT vadas: situacija keičiasi valandomis
VSAT vadas Rustamas Liubajevas žurnalistams sakė, kad situacija iš tiesų yra sudėtinga.
„Matome, kad situacija keičiasi ne dienomis, o valandomis“, – kalbėjo jis.
R.Liubajevas sakė, kad nelegalių migrantų grupės sulaukiame kone kiekvieną dieną. Šie migrantai pasiprašo politinio prieglobsčio.
Jo teigimu, vyksta aktyvūs pokalbiai su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ dėl galimybių dislokuoti Lietuvoje jos pareigūnų.
„Iš principo yra suderinta, turėsime ES pasieniečius prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos nuo liepos mėnesio“, – pabrėžė tarnybos vadas.
VSAT vado pavaduotojo V.Mačaičio teigimu, pačiuose pažeidžiamiausiuose pasienio ruožuose nuo praėjusios savaitės yra įvestas sienos apsaugos planas, pagal kurį padvigubintos, o kai kur – net patrigubintos pajėgos.
Aišku, kriminalinė žvalgyba savo darbą atlieka.
„Yra daugiau žmonių – mobilių, pėsčiųjų patrulių. Aišku, kriminalinė žvalgyba savo darbą atlieka“, – parlamentarams sakė jis.
Apsaugą jau kuris laikas padeda užtikrinti ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, šauliai.
Jei migrantų skaičius augs, planuojama pasitelkti karius.
Pirmadienį pasienio pareigūnų profsąjungos priminė seną bėdą, kad šiems pareigūnams trūksta įrangos.
R.Liubajevas sutiko, kad trūkumų yra, bet kalbama apie galimybę vykdyti bendrus ginkluotės įsigijimus su kariuomene. Aprūpinimas, anot jo, priklausys ir nuo finansavimo.
L.Kasčiūnas: reikia tvoros
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pirmadienį sakė, jog gaila, kad per pastaruosius metus nepavyko modernizuoti sienos su Baltarusija apsaugos, dėl ko 62 procentai jos šiuo metu nėra stebima.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad per kitus metus ketinama įrengti stebėjimo įrangą palei visą Lietuvos ir Baltarusijos sieną, o tam prireiks 38 mln. eurų.
Tačiau L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad reikia tvoros.
„Ką supratome iš vizito – stebėjimas yra viena, kas yra be galo svarbu, bet šalia to, kaip vadas sakė, turi būti integruota sistema – turime turėti tvoros elementus visoje sienos apsaugoje ir tai yra akivaizdu“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Jis pridūrė nesiimantis spręsti, kokia tai turėtų būti tvora, tačiau, anot jo, turi būti fizinis barjeras.
„Apie fizinio barjero atsiradimą reikia kalbėti ir tai turėtų būti integrali visos sienos stebėjimo modernizacijos dalis“, – pabrėžė jis.
Parlamentaro teigimu, su tokia rekomendacija NSGK nariai grįžta į Vilnių.
Pasitelkia programėles
VSAT vado pavaduotojas V.Mačaitis pirmadienį nesiėmė svarstyti, kodėl nelegalių migrantų vedliai žmones į Lietuvą lydi itin gerai saugomuose ruožuose.
„Sudėtinga pasakyti. Gal tai yra mūsų kaimynų toks požiūris, kad stumiame, sulaikinėkite. Kad parodytų, kaip vadovas anos šalies ir sakė: nelegalai yra ES problema ir mes jus užpildysime“, – svarstė V.Mačaitis.
Vadinamojoje Dieveniškių kilpoje nuo to laiko, kai į mūsų šalį ėmė plūsti nelegalūs migrantai, Lietuvos pasieniečiai sulaikė 4 asmenis, kurie buvo atvykę pasiimti nelegalių migrantų.
„Jeigu anksčiau jie eidavo į gyvenvietes, dabar jie to nedaro – bando miškais. Jau matome, kad jie naudojasi išmaniaisiais: programėlėse yra navigacija, sudėlioti maršrutai. Matyt, ta informacija yra pasidalijama“, – pasakojo Ž.Vaikasas.
V.Mačaičio teigimu, nelegalius migrantus susekti pareigūnams padeda ir sraigtasparnis, viena migrantų grupė aptikta naudojant droną.
Beje, migrantai išbando įvairius būdus apsisaugoti nuo sulaikymo – vienas sulaikytas asmuo dėvėjo specialius drabužius, kurie turėjo apsaugoti nuo aptikimo termovizoriumi.
