Ji penktadienį užsienio šalių delegacijomis aprodė pasienyje statomą fizinį barjerą, pristatė priemones, kurių ėmėsi Lietuva, siekdama apsaugoti išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną.
„Ramybė, kurią matote čia dabar – apgaulinga. Mūsų pasieniečiai tai žino – bet kurią akimirką gali pasirodyti Baltarusijos pareigūnų prievarta stumiama grupė migrantų. Taip pat jėga gali bandyti veržtis specialiai tam apmokytos migrantų grupės“, – sakė ministrė.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo, per praėjusią savaitę tefiksuota 18 valstybės sienos pažeidimo atvejų, tačiau nepaisant to, reikia būti pasiruošus ir sudėtingesnėms sąlygoms.
„Prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdoma hibridinė ataka, naudojant migrantus, siekiant politinių tikslų, darant spaudimą tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai“, – pasienyje žurnalistams kalbėjo A.Bilotaitė.
Jos teigimu, ES išorės sienai nedelsiant reikia naujo apsaugos standarto, taip pat pokyčių ir ES migracijos politikoje.
Graikijos migracijos ministras Notis Mitarachis, paklaustas, ar Lietuvos taikoma migrantų apgręžimo strategija galėtų būti pavyzdžiu Europai, teigė, kad tarptautinė teisė negarantuoja migrantams galimybės patekti į ES.
„Manau, kad Ženevos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija suteikia žmonėms teisę kreiptis prieglobsčio, tačiau tarptautinė teisė nesuteikia jiems galimybės neteisėtai patekti į ES teritoriją“, – teigė ministras ir pabrėžė, jog tarptautinė teisė leidžia šaliai saugoti savo sieną.
Pasak A.Bilotaitės, Lietuva daro viską, kad apsaugotų Europos Sąjungą nuo neprognozuojamo Rytų Europos kaimyno – Baltarusijos nedemokratinio režimo.
Lietuva skyrė 152 mln. eurų fizinio barjero statybai, siekdama sustiprinti sienos apsaugą. Sprendimas statyti fizinį barjerą ir pasitelkti apgręžimo politiką lėmė tai, kad į Lietuvą neįleisti daugiau nei 8 tūkst. valstybės sieną mėginusių kirsti užsieniečių.
VRM duomenimis, per neteisėtos migracijos laikotarpį pavyko nutiesti 170 km koncertinos ir pastatyti maždaug 30 km fizinio barjero.
Anot A.Bilotaitės, su tokiu iššūkiu, kaip pastaroji hibridinė ataka Baltarusijai pasitelkus migracijos instrumentalizaciją, Lietuva negali susidoroti viena – tam reikia ES šalių susitelkimo ir vieningo atsako.
„Jeigu norime veiksmingai gintis, turime visi – ES ir Šengeno šalys, ES agentūros ir institucijos sutarti dėl naujo išorės sienų apsaugos standarto ir teisinių įrankių hibridinėms atakoms atremti“, – teigė ministrė A.Bilotaitė.
Grįžę iš pasienio „Sienų valdymo konferencijos“ nariai persikels į Valdovų rūmus, kur aptars Europos sienos apsaugos ir migracijos politikos klausimus.
Lietuvoje lankosi 29 šalių delegacijos ir 15 ministrų bei Europos komisarė Ylva Johansson.
Į Lietuvą pernai neteisėtai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami atgal į Baltarusiją.
Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Vilnius savo ruožtu nurodo, kad vykdo migrantų neįleidimo politiką, kurios ėmėsi dėl Minsko režimo veiksmų. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.
Žmogaus teisių gynėjai sako, kad ši tvarka nėra efektyvi, nes dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.
