Teisėjų kolegija rašo nuosprendį ir jį skelbs liepos 7 dieną.
„Teisminis nagrinėjimas baigtas, šalys pasakė kalbas“, – BNS sakė valstybės kaltintojas šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Prokuroras siūlo, kad N.Filipčenka pirmuosius penkerius metus turi praleisti kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Prokuroras prašo pripažinti rusą kaltu pagal visus kaltinimus, pagal kuriuos buvo perduotas teismui. Kadangi byla nagrinėta neviešuose posėdžiuose, J.Laucius išsamiau siūlomos bausmės skyrimo motyvų nekomentuoja.
N.Filipčenka laikomas suimtas. Jei teismas jį pripažins kaltu ir nuteis kalėti, kardomajame kalinime praleistas laikas bus įskaitytas į bausmės laiką. Nuo 2015 metų balandžio 29 dienos įtariamasis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Rusijos pilietis kaltinamas su kitais asmenimis siekęs užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
Rusijos pilietis kaltinamas su kitais asmenimis siekęs užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Ši baudžiamoji byla nagrinėta uždaruose Vilniaus apygardos teismo posėdžiuose. Posėdžiai vyko nuo pernai rugsėjo iki praėjusios savaitės. Paskutiniame posėdyje pasisakė kaltinamojo gynėja Galina Kardanovskaja.
N.Filipčenka kaltės nepripažįsta, jis teismui atsisakė duoti parodymus, tepasakęs, kad Lietuvai žalos nepadarė.
„Jis turi teisę tylėti ir pasinaudoti ta teise“, – BNS sakė kaltinamojo gynėja G.Kardanovskaja. Ji prašo teismo išteisinti klientą dėl visų jam pateiktų kaltinimų.
N.Filipčenkai atsisakius duoti parodymus, posėdžiuose apklausta nemažai liudytojų.
Be kaltinimų užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, N.Filipčenka taip pat teisiamas dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.
Bylos duomenimis, minėtas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnas su kitu Rusijos piliečiu, to paties Federalinės saugumo tarnybos skyriaus viršininku I.G. bei vienu Lietuvos piliečiu Vladimiru Sokolovu nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos susitikę keliose užsienio valstybėse kurstė Lietuvos piliečius, verbavo šiuos asmenis šnipinėti – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją. Be to, N.Filipčenka kitaip aktyviai organizavo tokią veiklą, mokėdavo už informaciją.
Teismui perduota tik N.Filipčenkos byla. V.Sokolovo ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, tačiau vyras nuo teisėsaugos pasislėpė.
Prokuratūros duomenimis, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti verbuoti keli Lietuvos piliečiai. Jie rusų žvalgybą sudomino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir ryšių su buvusiais bei esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems formuluotos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detaliais kontaktais, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.
Atliekant tyrimą taip pat gauta duomenų, kad kaltinamasis bei su juo kartu nusikalstamais tikslais veikę asmenys siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos galinčius kompromituoti duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.
Verbuojamieji būdavo aprūpinami techninėmis ir kitomis priemonėmis, konsultuojami, instruktuojami, jiems duodami pinigai ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Rusijos žvalgybininkas sulaikytas, kai vyko tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Karaliaučiaus srities į Baltarusiją.
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento surinktą medžiagą.
Kitose bylose dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai yra nuteistas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis, jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, nuteistasis atlieka bausmę. Buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas, kuris už šnipinėjimą Baltarusijai buvo nuteistas kalėti trejus metus, šią bausmę jau atliko.
Vasarį Šiaulių apygardos teismas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai nuteisė buvusį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapitoną Sergejų Pušiną ir Rusijos pilietį Sergejų Moisejenką. Pirmajam skirta penkerių metų, antrajam – dešimties su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui, jų skundai dar nėra išnagrinėti.
