„Šiandien (balandžio 5 d. – aut. past.) prieš mūsų daugiabučio namo langus ir balkonus, prie pirmosios laiptinės, ekskavatorius pradėjo kasti duobes. Pasirodo, čia nusprendė įkasti naujus šiukšlių konteinerius. Suardė dalį asfaltuotos aikštelės, dalį pievelės ir ruošiasi statyti. Mes nei langų vasarą negalėsime atsidaryti.
„Tai jei daro dėl gyventojų gerovės ir patogumo, tai gal taip ir reiktų elgtis iš tiesų, o ne apsimetant, kad dirba“, – piktinosi moteris.
Plotas didelis, galima rasti tinkamesnę vietą, tačiau niekas nesigilina, nes čia patogu bus šiukšliavežiui šiukšles paimti. Pagelbėkite, kol nevėlu. Nebežinome, į ką kreiptis. Skambinau į savivaldybę – paaiškino, kad jei derintų su gyventojais, tai nė vienas konteineris nebūtų pastatytas. Davė atsakingo specialisto telefono numerį, bet šis neatsiliepia“, – teigė į 15min besikreipusi Pramonės pr. 47 gyventoja Audronė.
Senieji konteineriai, pasak jos, stovi teisingesnėje vietoje, kur nėra niekieno langų. Pati Audronė gyvena trečiajame aukšte, o žemiau jos gyvenantieji dėl šios problemos net į isterijas puolė.
„Kiek metrų nuo namo iki konteinerių, nežinau, sako, kad 10 metrų – norma, tai gal tiek ir yra. Bet turi būti elementarus suvokimas. Išėjus į balkoną, kokį kiaušinį tikrai galima tiesiai į konteinerį įmesti. Situacija aiški: kam investuoti daugiau, jei iškart yra asfaltuota aikštelė. Iškasei duobes ir baigta, ir visai nesvarbu, kad po langais. Ten, kur stovi senasis konteineris, vietos yra. Gali netgi seną medį nupjauti, išrauti kelmą ir turėti didelę konteineriams vietą. Toks pats senas medis augo ir čia, kur dabar kasa, bet bijodami, kad neužvirstų ant žmonių, nupjovė prieš keletą metų, sutvarkė, sužaliavo pieva. Dar kita vieta yra dešinėje, prie mūrinių garažų, tilptų tie nelemti konteineriai.
Viskas daroma atbulomis rankomis, namo administratorė sakė, kad gavo planus jau patvirtintus. Tai jei daro dėl gyventojų gerovės ir patogumo, tai gal taip ir reiktų elgtis iš tiesų, o ne apsimetant, kad dirba“, – toliau piktinosi moteris.
Jos teigimu, Kauno valdžiai reiktų pasimokyti iš Jonavos, kur neišvysi jokių konteinerių šalia namų – viskas šiek tiek atokiau, prie gatvės. Pasak Audronės, geriau jau kiek pasivaikščioti nei šiukšles po langais sandėliuoti, baisius kvapus uostyti ir ligotas muses vaikyti.
Nulemia požeminės komunikacijos
Pasak „Kauno švaros“ atstovės Giedrės Janavičienės, pusiau požeminių konteinerių įrengimu rūpinasi UAB „Autokausta“. „Kauna švaros“ eksploatacijai jie perduodami tik po to, kai darbus priima savivaldybė.
Pusiau požeminių konteinerių vietos, jos teigimu, parinktos dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui, projektuotojams bei „Kauno švaros“ atstovams.
„Tokio tipo konteinerių įrengimo vietų pasirinkimą labiausiai įtakoja požeminės komunikacijos. Ieškoma optimaliausių vietų, tokių, kurios būtų patogios gyventojams, nebūtų arčiau nei 10 metrų nuo gyventojų langų, balkonų ir kad būtų patogus aptarnavimas. Dėl vietos pakeitimo gyventojams reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių“, – paaiškino G.Janavičienė.
Šiuo metu „Kauno švara“ eksploatuoja apie 140 aikštelių.
„Autokausta“ atstovas Artūras Budreika patikino, kad parenkant vietą konteineriams, atsižvelgiama ir į gyventojų pastabas. Tiesa, pati įmonė sprendimui įtakos neturi.
Visame Kaune, anot jo, bus įrengta 1 500 šiuolaikiškų požeminių konteinerių.
Nuo namo konteineriai nutolę 10,5 metro
„Visos pusiau požeminės ir antžeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės suprojektuotos vadovaujantis 2012 m. spalio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais.
Atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 10 m nuo pastato langų ir durų. Pramonės g. 47 konteineriai pastatyti daugiau nei 10 m (pagal brėžinį – 10,5 m) nuo namo ir atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus“, – 15min patikino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Jos teigimu, projektuotojai vietą atliekų surinkimo aikštelei parinko įvertinę visas aplinkybes, t.y., inžinerinių tinklų išsidėstymą, konteinerių ištuštinimo (aptarnavimo) galimybes, automobilių parkavimo vietas, želdinių išsidėstymą.
Standartinės atliekų surinkimo aikštelės matmenys yra 2,60x5,88 m (iš trijų betoninių talpų). Naujieji konteineriai po žeme užkasami apie 1,6 metrų gylyje. Virš žemės konteineris iškilęs maždaug 1,2 metro. Specialistų nuomone, iš žemės einantis šaltis stabdo bakterijų augimą, todėl iš konteinerio nesklinda nemalonūs kvapai.
Specialistų nuomone, iš žemės einantis šaltis stabdo bakterijų augimą, todėl iš konteinerio nesklinda nemalonūs kvapai.
„Taip pat atliekų tvarkytojas privalės ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė negu 8 laipsniai šilumos, plauti ir dezinfekuoti bendrojo naudojimo kolektyvinius mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius“, – patikino R.Savickienė.
Senojoje konteinerių vietoje įrengti naujųjų konteinerių, anot jos, nebuvo galimybės dėl požeminių komunikacijų. Iš Pramonės pr. 47 namo gyventojų skundų savivaldybė, kaip tikina jos atstovė, nesulaukė.
Šiuo metu pilnai įrengtos atliekų surinkimo konteinerių aikštelės yra Vilijampolės ir Šilainių seniūnijose (įrengta 140 aikštelių.). Netrukus aikštelės bus baigtos įrengti ir Eigulių seniūnijoje.
Kauno mieste planuojama įrengti 567 atliekų surinkimo aikšteles.