Įžvelgė panašumą tarp Kanados ir Lietuvos
Žinios apie Kanados didmiesčio sumanymą neseniai pasiekė ir Lietuvos interneto erdvę. Kovo pabaigoje įrašas pavadinimu „Rubrika „Naujienos iš pragaro“ pasirodė viename tinklalapyje.
„Kanada (tai britaškės kolonija) planuoja įvesti „lietaus mokestį“.
Toronto merė Olivia Chow pasiūlė įvesti mokestį, kuris bus imamas iš namų savininkų už audros vandenį, o tiksliau audros kanalizaciją“, – pranešta jo skaitytojams.
Audros vanduo, kaip paaiškino tik slapyvardžiu prisistatęs autorius, yra lietus ir ištirpęs sniegas.
„Kai lietaus vanduo neįsigeria į žemę, jis nuteka nuo kietų paviršių į gatves, į lietaus kanalizaciją ir per vamzdžių tinklus, kuriais patenka į vietinius vandens kelius, – tęsė jis. – Per daug lietaus vandens užlieja miesto kanalizaciją. Tai jau gali sukelti potvynį ir paveikti Ontarijo upes, upelius ir ežerus.
Vietos valdžios teigimu, „lietaus mokesčio“ įvedimas turėtų paskatinti piliečius prižiūrėti savo vejas.
Kaina bus apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kiek nutekėjęs vanduo gali paveikti lietaus kanalizaciją.
Nutekėjimo dydis priklauso nuo kiekvieno objekto kieto paviršiaus ploto. Bus įskaičiuojami stogai, įvažiavimai ir automobilių stovėjimo aikštelės.“
Žinutėje apibendrinta, esą viskas vystosi kaip distopijose (taip vadinamas pesimistinis civilizacijos ateities matymas), ir „tikėtina, kad netrukus bus įvestas oro mokestis“.
Viena „Facebook“ vartotoja paaiškino panašiai: „Torontas nori įtraukti „lietaus mokestį“ į piliečių sąskaitas už komunalines paslaugas. Jis bus skaičiuojamas pagal tai, kiek vandens nukrito į sklypą iš dangaus ir pateko į kanalizaciją. Kai nežinai, kaip kitaip papildyti valstybės iždą.“
Ji dar pridėjo, kad Lietuvoje panašus mokestis jau egzistuoja – buvo įvestas aplinkosaugos tikslais ir galioja tiems, kurie per parą suvartoja daugiau nei 100 kub. m vandens iš ežerų ar upių.
Už lietų mokėti nereikės
Ir pastarasis, ir kanadiečių suplanuotas mokesčiai apibūdinti teisingai, tačiau jie klaidingai pateikiami kaip lietaus mokestis.
Lietuvoje rinkliava, kuriai suteiktas toks epitetas, įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Kad nuo 2024-ųjų mūsų šalyje įvedamas mokestis už lietų, socialiniuose tinkluose ir net baltarusių žiniasklaidoje aiškinta dar praėjusių metų pabaigoje. Buvo teigiama, esą taip valstybė bando lopyti skylėtą biudžetą.
Šių komentarų sulaukė nuo sausio 1 d. pradėjęs galioti įstatymas.
Taip pat skaitykite: Vėl susirūpino dėl mokesčio už lietų: juo daržus laistančios močiutės neapmokestintos
Juo numatyta, kad paviršinio vandens naudotojai, išgaunantys vandenį iš tokio telkinio ar planuojantys kalendoriniais metais per parą naudoti 10 kub. m (10 tūkst. litrų) ir daugiau vandens, privalės registruotis specialiame Aplinkos ministerijos sukurtame interneto registre.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Lietuvoje nuo kitų metų įvedamas mokestis už lietų?
Registruotis nereikia sunaudojantiems mažiau paviršinio vandens iš vieno telkinio per parą, vandenį siurbiantiems iš nuosavame sklype įrengto dirbtinio vandens telkinio. Naujoji tvarka netaikoma ekstremaliųjų situacijų atveju ir gesinant gaisrus.
Taip pat skaitykite: Valstybinių ežerų ir upių vandens naudotojai nuo 2024-ųjų turės registruotis
Rinkliava – tik už asfaltą ir stogus
Kanadoje buvo sugalvota kiek kitokia tvarka, informacijos apie ją nesunku rasti internete. Bet ji dar neįteisinta ir taip pat buvo sutikta kritiškai.
Toronto planai laikyti beprotybe, rinkliavą suskubta pavadinti „lietaus mokesčiu“, o miesto valdžią – bolševikais. Nuomonę išsakė ir JAV eksprezidento Donaldo Trumpo sūnus.
Kritika ataidėjo net iš tolimosios Australijos. „Nekeliaukite į Torontą: Kanados miestas svarsto apmokestinti lietų“, – įspėjo šios šalies transliuotojas „Sky News“.
Karštos reakcijos sulaukė Kanados didmiesčio, įsikūrusio ant Ontarijo ežero kranto, valdžios užmojai, kaip rašyta žiniasklaidoje, apmokestinti namų savininkus ir verslus „už lietų“. Kol kas mieste mokama tik už suvartotą vandenį: beveik 4,26 Kanados dolerio už pirmus 5 tūkst. kub. m (gyventojai) ir 2,98 dolerio už didesnį kiekį (verslai).
Pagal pasiūlytą naują sistemą, liūties vandens mokestis būtų apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kiek nuosavybėje yra kietų paviršių (stogų, įvažiavimų ir kitų betonu padengtų vietų), kur žemė negali sugerti kritulių.
Šis metodas esą užtikrintų, kad lietaus nuotekų tvarkymo išlaidos būtų tiesiogiai susijusios su nekilnojamojo turto objektais, dėl kurių nuotėkis būna didesnis (nes žemė nesugeria viso vandens).
Pagal pasiūlymą, šios išlaidos būtų išbrauktos iš šiuo metu namų savininkams taikomo tarifo už suvartotą vandenį. Sąskaitose už komunalines paslaugas atsirastų fiksuota (pagal turimo nekilnojamojo turto ir teritorijoje esančio asfaltuoto ploto dydžius) atskira rinkliava. Surinktos lėšos būtų skirtos tiesiogiai lietaus vandens infrastruktūrai finansuoti.
Miesto skaičiavimais, vandens tarifai sumažėtų 25 proc. Iš viso būtų atskirta 385 mln. dolerių lietaus nuotekų tvarkymo lėšų. Nekilnojamojo turto savininkai mokėtų maždaug 1,68 dolerio už kv. m kietojo paviršiaus ploto, nustatyto pagal aerofotonuotraukas.
Beje, ši iniciatyva nebuvo nauja – mokesčio koncepcija gimė dar 2021 m. per mero Johno Tory’io kadenciją, tačiau panašių siūlymų būta jau 2017-aisiais. Pereiti prie naujovės tikėtasi ne anksčiau kaip 2027 m.
Pokyčius pristabdė
Diskusijos dėl rinkliavos taip įkaito, kad, likus mažiau nei savaitei iki suplanuotų pirmųjų viešų klausymų, juos teko pristabdyti. Planuota, kad po mokesčio pristatymų internetu vyks ir susitikimai su gyventojais, šie visai atšaukti.
Tiesa, kalbėdama su „Global News“, miesto merė Olivia Chow tikino, kad toks sprendimas priimtas ne reaguojant į kritiką, o norint geriau suderinti mokestį su miesto atsparumo klimato kaitai strategija.
Savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „X“ miesto vadovė paaiškino, jog siūlymo esmė – užtikrinti, kad įmonės, turinčios dideles automobilių stovėjimo aikšteles, mokėtų daugiau.
„Kai užklumpa didelė liūtis, kaip dabar, užliejami rūsiai, keliai, kanalizacijoje susidaro vandens perteklius, jis nuteka į (Ontarijo) ežerą arba į griovius. Mat lietaus vanduo nubėga nuo asfaltuotų paviršių, užuot susigėręs į žemę“, – per liūtį, nuo jos saugodamasi striuke su gobtuvu, kalbėjo merė.
O.Chow tvirtinimu, tai apsunkina vandens infrastruktūrą. Todėl esą reikėtų suteikti žmonėms finansinių paskatų pasodinti gražų sodą arba įrengti pralaidžią dangą, kuri padėtų lietaus vandeniui nutekėti.
„Nemanau, kad sąžininga turėti lietaus nuotekų politiką, pagal kurią reikalaujama, kad namų savininkai mokėtų, o įmonėms, turinčioms didžiules automobilių stovėjimo aikšteles, leidžiama išsisukti nuo atsakomybės“, – aiškino politikė.
Beje, kai kurie aplinkiniai miestai panašius mokesčius jau turi.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nei Kanadoje, nei Lietuvoje nesiruošiama apmokestinti lietaus. Mūsų šalyje įsigaliojo rinkliava už didelį paviršinio vandens kiekio sunaudojimą, Toronte norima imti mokestį už vandens, kuris negali susigerti į žemę dėl asfalto ar kitokios kietos dangos, surinkimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
