Sukurtas pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelis
Pasak šio projekto vadovės, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėjos Astos Lesauskienės, jau galima kalbėti apie Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse išbandyto šio projekto rezultatus.
Minėtose keturiose savivaldybėse du kartus padaugėjo vaikų, įsitraukusių į pasirenkamojo ugdymo veiklas, kaip ir kvalifikuotai parengtų neformalaus ugdymo programų skaičius.
Projekte dalyvavo tik tie vaikai, kurie nelanko jokių kitų neformaliojo ugdymo įstaigų ir kiekvienam iš jų buvo skirtas mėnesinis šimto litų „krepšelis“, kurį jie galėjo skirti tik vienai programai.
Paaiškėjo, kad apie 70 proc. projekte dalyvavusių programų parengė ne savivaldybių neformaliojo ugdymo įstaigos, o muziejai, kultūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai asmenys. Pasiūlytos veiklos buvo tiek įdomios, kad projektui pasibaigus kai kurias iš jų pasirengę toliau finansuoti tėvai. O svarbiausia, anot A. Lesauskienės, principas „pinigai paskui vaiką“ ypač pasiteisino kaimiškose vietovėse, nes pačiuose kaimuose buvo suburtos sportinės komandos ir vaikams jau nebereikėjo vykti į rajonų centruose esančias sporto mokyklas ir pan.
„Dabar turime sukurtą pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelį ir matome, kad jis pasiteisino, ir nors reikia jį šiek tiek dar patobulinti, iš esmės siūlytume jį diegti visoje Lietuvoje, – sako A. Lesauskienė. – Tačiau reikia turėti omeny, kad tai nebūtų šimtaprocentinis krepšelis ir jis nebūtų šimtas litų per mėnesį vienam vaikui.“
Taigi kiekvienas vaikas, kaip numatoma, nuo 2015-ųjų rugsėjo turėtų savo krepšelį, kurį galėtų skirti kuriai nors veiklai, nebent savivaldybės, priklausomai nuo vietos prioritetų, nuspręstų skirti ir antrąjį.
A. Lesauskienės teigimu, mažai tikėtina, kad visi vaikai tuos savo krepšelius panaudotų, tad nepanaudoti pinigai būtų perskirstomi veiklas pasirinkusiųjų naudai.
Šiauliuose trūksta paprastesnių ir įvairiapusiškesnių veiklų
Į klausimą, kokios dar veiklos būtų įdomios vaikams Šiaulių mieste, kur yra gana daug neformaliojo ugdymo įstaigų, privačių studijų, būrelių mokyklose, A. Lesauskienė atsakė, kad visi nustebtume sužinoję, kokių veiklų galima pasiūlyti.
„Tyrimai rodo, kad vaikams trūksta paprastesnių ir įvairiapusiškesnių veiklų. Pavyzdžiui, vaikai norėtų pirmadienį dainuoti, trečiadienį sportuoti, penktadienį užsiimti informacinėmis technologijoms, bet mes dabar įpratę, kad jei yra būrelis, tai jame tik šokama arba tik dainuojama, o paskelbiamas gamtosauginis projektas, tai ir visi būreliai tampa gamtos mylėtojais. O norisi, kad visos veiklos sudarytų galimybes vaikams save išreikšti, išmokti bendrauti, spręsti problemas, ne kaip dabar, kai pirmiausia tenkinami tėvų lūkesčiai“, – sako projekto vadovė A. Lesauskienė.
Gytarių progimnazijos direktorius Rimtautas Pečeliūnas teigia, kad progimnazijoje esančių dvylikoje veiklų dalyvauja apie 50 procentų moksleivių, o jei būtų suskaičiuotos ir visos neformaliojo ugdymo įstaigos – tai vaikų užimtumas po pamokų padidėtų iki 75-80 proc. „Procentai būtų ir dar didesni, bet dėl mūsų rajono specifikos mokinių tėvai nelinkę papildomai mokėti už užsiėmimus, – sako R. Pečeliūnas. – Todėl sunku pasakyti, ar šis krepšelis išspręstų vaikų užimtumo problemas. Juk tam, kad vaikai būtų nuolat užimti, turėtų būti centrai, kur turėtų būti sukoncentruota labai daug veiklų – vaikas modeliukų negamins ar nežais krepšinio penkias dienas per savaitę, todėl jis ir lanko kelis būrelius.“