„Kviečiame skiepytis vakcinomis nuo COVID-19 ligos ir gripo vieno vizito metu gydymo įstaigoje. Tai yra patogu, greita ir rekomenduojama ekspertų. Tą gyventojai galės padaryti jau nuo spalio 5 dienos“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ji.
Pasak kanclerės, abi vakcinos jau atvežtos į Lietuvą, jos netrukus pasieks gydymo įstaigas.
„Taip pat turime adaptuotą vakciną nuo COVID ligos, kuri yra pritaikyta šiuo metu cirkuliuojančios COVID ligos atmainoms“, – tvirtino J.Grebenkovienė.
„Abiem vakcinomis vieno vizito metu galės pasiskiepyti visi gyventojai, tačiau labiausiai raginu skiepytis rizikos grupėms priklausančius asmenis. Jiems vakcinacija bus nemokama, tai yra gyventojams, kurie yra 65 metų ir vyresni, serga lėtinėmis ligomis, slaugos ir globos įstaigų gyventojai, nėščiosios ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai“, – sakė ji.
SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės teigimu, skirtingai nei gripo vakcina, kuri nemokama tik rizikos grupei priklausantiems gyventojams, skiepai nuo COVID-19 bus nemokami visiems.
Lietuva įsigijo 200 tūkst. gripo vakcinos dozių, COVID-19 vakcinos „Comirnaty XBB.1.5“ – 115,2 tūkst. dozių suaugusiesiems ir 4,8 tūkst. dozių 5–11 metų vaikams skiepyti.
„Šešių mėnesių–ketverių metų vaikams skiepyti šiuo metu turime originalios „Comirnaty“ vakcinos, tačiau vyksta darbo grupės balsavimas dėl atnaujintos XBB.1.5 (pritaikytos omicron atmainai – BNS) vakcinos įsigijimo šiai amžiaus grupei, kadangi iki šiol neturėjome aiškumo, ar ši atnaujinta vakcina bus patvirtinta šiai amžiaus grupei“, – sakė G.Megelinskienė.
Anot jos, norintiesiems pasiskiepyti geriausia kreiptis į tą sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra registruoti.
Nuo COVID-19 – vienas skiepas
G.Megelinskienės teigimu, visiems penkerių metų ir vyresniems Lietuvos gyventojams, nesvarbu, ar anksčiau buvo skiepyti nuo COVID ligos, ar nebuvo – vakcina nuo koronaviruso skiriama ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po persirgimo arba pastarosios vakcinacijos.
Ji taip pat teigė, kad šiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kiek skiepų nuo koronaviruso buvo gavę iki šiol, bus skiriamas vienas skiepas.
„Dabar visiems penkių metų ir vyresniems asmenims, nepaisant to, ar jie buvo anksčiau skiepyti, ar nebuvo, ar persirgo, ar ne, yra skiriama viena vakcinos dozė“, – sakė G.Megelinskienė.
Pasak jos, vaikai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų bus skiepijami pagal anksčiau galiojusią schemą, kurią sudaro trys vakcinos dozės.
„Šešių mėnesių–ketverių metų vaikams rekomenduojama pirminė skiepijimo schema, ją sudaro trys vakcinos dozės. Šiuo metu turime originalią „Comirnaty“ vakciną, antra dozė skiriama praėjus 21 dienai po pirmosios dozės, o trečia dozė – praėjus ne mažiau kaip aštuonioms savaitėms po antrosios dozės“, – sakė SAM atstovė.
Tais atvejais, kai vaikas, pavyzdžiui, gavo vieną dozę, o vėliau persirgo minėta liga, jis vertinamas kaip skiepytas pagal pilną schemą, „išskyrus išimtinius atvejus, kai gydytoju sprendimu gali būti skiepijami daugiau negu viena vakcinos doze“.
Praėjusį sezoną, anot G.Megelinskienės, sunaudota apie 200 tūkst. valstybės kompensuojamų vakcinų nuo gripo ir maždaug 50 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso.
Imuniteto neturi mažiau nei procentas
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė savo ruožtu teigė, kad Lietuvoje „imunizacijos lygis visuomenėje yra labai aukštas“.
Tą parodė pavasarį Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas seroepidemiologinis tyrimas.
„Iš 517 žmonių, kurie dalyvavo tyrime, tik penki asmenys buvo, kurie neturėjo antikūnų ir nedeklaravo, kad jie buvo persirgę ar vakcinuoti. Tai – mažiau nei vienas procentas žmonių, kurie nebuvo imunizuoti nuo covido“, – sakė profesorė.
Pasak jos, virš 70 proc. žmonių turi hibridinį imunitetą, kuris susidaro tiek po persirgimo, tiek po vakcinacijos.
Savo ruožtu Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė teigė, kad „COVID-19 sezonas po truputį pagauna pagreitį“.
„Jei pasižiūrėtume šiandien iš ryto, tai Vilniaus universiteto ligoninės Infekcinių ligų centre yra maždaug trečdalis stacionarinių lovų yra užimta kaip tik tų, kurie gydomi dėl COVID infekcijos“, – sakė centro vadovė Ligita Jančorienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė atkreipė dėmesį, kad nauji susirgimai koronavirusu neišsiskiria sudėtingesne forma, „nėra didelių hospitalizacijų, mirties atvejų“.
„Našta kol kas yra nedidelė, tačiau kol kas neaišku, kaip tas virusas elgsis toliau. Kol kas anksti vertinti, koks bus sezonas apskritai“, – sakė epidemiologė.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius, pirmadienio duomenimis, 100 tūkst. gyventojų siekia 131,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 22,3 procento.
COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.
