Beveik dešimtis kilometrų nuo Marcinkonių žvyru padengtu miško keliuku ir mes jau Stėgalių stumbryne.
Išlipame iš automobilio šalia baigiamos įrengti stumbrininko sodybos, o šalia – 100 hektarų ploto stumbrynas, kurį juosia aukšta metalinė tvora ir elektrinis piemuo.
Grįžo į Dzūkiją?
Šalimais mus pasitinka Dzūkijos nacionalinio parko vadovas E.Gudelevičius ir aprodo virš ekspozicinio aptvaro įrengtą taką.
Čia sustojame pasikalbėti.
„Stumbrai gyvena šiaurės ir vidurio Lietuvoje, o nuo pernai jie perkeliame į naujai įrengtą stumbryną Dzūkijoje“, – pasakojo E.Gudelevičius.
Užrašas prie stumbryno tvoros skelbia, kad stumbras sugrįžo į Dzūkiją. Vis dėlto, jis niekada nebuvo dingęs, tačiau sunkiai pastebimas.
„Žmonės jo nematydavo ir mažiau kalbų būdavo, bet jie visada čia buvo“, – teigė nacionalinio parko vadovas.
Dainavos girioje šiuo metu gyvena apie tris dešimtis stumbrų, o stumbryne jų dabar panašiai.
Stumbrynas suskirstytas į tris aptvarus – ekspozicinį ir du, kuriuose vykdomas stumbrų apsaugos planas.
Ekspoziciniame aptvare gyvena 4 lietuviški stumbrai, o kituose – kuriamos jų bandos, kurios pamažu bus išleidžiamos į laisvę.
„Šiuo metu turim vieną pagavę baltarusišką stumbrą, kuris buvo į Nedzingės kaimą nuklydęs, pas karves. Tai čia įleidome jį su tomis lietuviškomis patelėmis. Vėliau jis bus išleistas į laisvę. Kitą stumbrą dar atvežėme iš Vokietijos“, – sakė E.Gudelevičius.
Kryžminti lietuviškus stumbrus su stumbrynais iš kitų šalių yra svarbu vengiant kraujomaišos, tokiu būdu bandos sveikata yra geresnė.
Anot nacionalinio parko vadovo, tikimasi, kad į laisvę iš Stėgalių stumbryno išleisti Lietuvos miškų galiūnai ilgainiui susimaišys su Baltarusijoje gyvenančiais stumbrais.
Tiesa, tam kol kas trukdo fizinis barjeras, įrengtas dėl nelegalios migracijos iš Baltarusijos.
„Nesitikim, kad tai labai užtruks, ta koncertina. Kai pagerės politinė situacija, ateityje padarysime vartus ir stumbrai vėl susisieks“, – vylėsi E.Gudelevičius.
Jis tuo pačiu kviečia lankytojus apsilankyti šiame stumbryne ir daugiau sužinoti apie stumbrus – galima netgi ir užeiti pas stumbrininką bei pasiklausyti įvairių pasakojimų.
Ar verta bijoti stumbro?
Vieną tokių pasakojimų išgirdo ir 15min komanda, kartu su stumbrininku V.Jeremičium leidusis pasivaikščioti po ekspozicinį aptvarą.
Įeiname per vartus ir leidžiamės į mišką. Visai netoli nuo kaitros slepiasi keturi stumbrai, kuriuos galiausiai išgirstame – mūsų žingsnius išgirdę galiūnai puolė bėgti tolėliau.
„Natūraliai stumbras turi vienintelį priešą – žmogų ir eidami uogauti ar grybauti nenustebkite išgirdę dundesį, nes greičiausiai ten slepiasi stumbras. Jam nuo žmogaus judesio, sutraškintos šakos, kažkokio išleisto garso suveikia savisaugos instinktas ir jis slepiasi“, – pasakojo V.Jeremičius.
Einame toliau, o stumbrai, bėgantys nuo mūsų, galiausiai išlenda į atvirą erdvę ir pradeda žiūrėti, ką mes darome.
„Kai jau krato galvą, tai žinok, kad jis nepatenkintas, nes vis tiek mes į jo teritoriją įėjome, nes jis pas mus. Jie jaučiasi savo teritorijoje, yra pripratę prie jos“, – teigė stumbrininkas.
Jis tvirtina, kad šie keturi stumbrai kiek labiau pripratę prie žmogaus, nes juos dažniau mato. Tiesa, V.Jeremičius įspėja būsimus lankytojus nesivežti šunų, kadangi stumbrai jų bijo.
Stumbrai, supratę, kad pavojaus jiems nekeliame, ramiai ir išdidžiai patraukia toliau, kito miškelio link, o mes – apžiūrėti stumbrininko sodybos.
Joje galima stebėti visą 100 hektarų aptvarą per vaizdo kameras, tą kartu su stumbrininku galės padaryti ir lankytojai.
Sodyboje stumbrams taip pat gaminamas maistas – traiškytos avižos.
„Jų geresnis įsisavinimas. Tai yra jų skanėstas. Stumbrams taip pat skanėstas yra sultingi pašarai“, – pasakojo V.Jeremičius.
Anot jo, be maisto, kuris ruošiamas čia, stumbrai miške ėda beveik viską – žolę, krūmų, medžių lapus, aprenka netgi ir uogas.
Šiemet baigtą įrengti Stėgalių stumbryną, nutolusį per kelis kilometrus nuo Marcinkonių ir Zervynų, gali aplankyti kiekvienas norintis.
Tiesa, gamtininkai prašo apie apsilankymą pranešti nacionalinio parko direkcijai.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, pernai laisvėje gyveno apie 300 stumbrų. Daugiausia jie paplitę Panevėžio ir Kėdainių rajonuose, taip pat yra ir Dzūkijoje bei Suvalkijoje.
