– Kiek tokių skambučių jau buvo atlikta?
– Dar negalime pasakyti. Žinau, kad tik paleidus buvo apie 120 einamųjų skambučių. Tai tikrai ašaros, mes visai ne tų skaičių siekiame. Callrussia.org norime paskambinti 40 milijonų rusų. Tikiuosi, kad srautas buvo ir po tūkstantį einamuoju metu.
(Trečiadienį iniciatyvos atstovai patikslino, kad per vieną parą buvo atlikta daugiau nei 18 000 skambučių iš Lietuvos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Vokietijos, – red. past.).
– Kodėl – 40 mln.? Kodėl toks skaičius?
– Geras klausimas, tiesiog tokie vieši prieinami duomenys. Mes tiek tų kontaktų gavome ir jais naudojamės.
– Pats skambinote? Kokie tie skambučiai?
– Tie skambučiai tikrai nelengvi. Yra paruoštos gairės, kaip reikia kalbėti, mūsų puslapyje ir tuo gidu reikia vadovautis. Sakyčiau, kad yra dvi kategorijos, na trys, bet trečios yra labai nedaug. Labai priklauso nuo to, kur prisiskambinsite: ar į Maskvą, ar į kokį Sibiro kaimą. Su Maskvos gyventojais tas pokalbis gali vystytis visai kitaip.
Vis tik yra dvi pagrindinės kategorijos: vieni yra labai agresyvūs, jus nukreipia, kur reikėtų keliauti. Įdomu, kad nori tęsti pokalbį ir jus mokyti. Buvo viena moteris, kuri sakė, ar jūs žinote, kas aš esu. Esu Putino duktė. Suprantu, kad ji ne Putino duktė. Sako: aš tėtį pakviesiu. Dalis pokalbių tikrai agresyvūs.
Apie trečdalis yra kultūringi. Žmonės išklauso, ko mes ir siekiame. Nuo to momento, kai išgirsta apie ką kalba, jie tyli, bet ir klausosi. Matyt, tai susiję su saugumo reikalais.
Ir tada dar maža kruopelytė, daugiausiai iš miesto – žmonių, su kuriais va taip bendraujame. Iš principo tai yra prasminga. Bet ką aš paminėsiu – nesitikėkite skambindami vienu skambučiu pakeisti žmogaus pasaulėžiūros. Tai bus visiškai nekonstruktyvu.
– Koks tikslas tada?
– Vienas dalykas, mes norime rasti bendrą kalbą su žmonėmis. Bendra kalba su žmonėmis tai nėra teisybės aiškinimas, kas teisus ir kas neteisus. Mūsų tikslas yra, kad žmonės nenorėtų to karo. O kad jie nenorėtų, galime pasiekti per žmogišką užuojautą, ko jie nežino, kalbant apie žūstančius žmones. Tikrai visus rusiškai kalbančius žmones kviečiu ateiti ir paskambinti. Tikrai esame profesionaliai paruošę gidus.
Labai prašau žmonių, kurie nori išreikšti neapykantą – nesinaudoti mūsų platforma. Nemanau, kad tai duos ką gero. Prašau žmonių, kurie turi širdį, padėti skleisti žinią. Tai nėra pykčio kanalas.
– Įdomu, kaip prasideda viskas? Aš, jei matau, kad skambina iš užsienio, net nepakeliu. Jei skambina antrą kartą, galvoju, kad ką praleidau. Tada kartais pakeliu. Kaip jūs prisistatėte?
– Pasakome savo vardą, iš kur skambiname ir kokio projekto vardu. Kitas žingsnis – sakome, kad mes girdėjome, kad Rusijoje labai apribota informacija, ir skambiname tiems žmonėms, kurie norėtų daugiau sužinoti apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Kitas klausimas, ką jūs žinote, kas vyksta Ukrainoje. Kuo daugiau jūsų pokalbyje pavyks duoti jam pakalbėti – tuo sėkmingesnis bus pokalbis. Todėl ir klausiame. Beje, pykčio žmonės irgi daug papasakoja, kaip gelbėja Ukrainos žmones.
Tada bandai pasakyti – o ką tu matai per žiniasklaidą, kokias nuotraukas, kokius video. Kalbame, kad neįtikėtina, kad toks kiekis būtų sufabrikuota, juolab kad pas mus žiniasklaida nekontroliuojama. Ir dar svarbu paminėti istorijas, ne tik statistiką.
– Kiek žmonių iš dešimties jums atsiliepia?
– Apie trečdalis atsiliepia. Supraskite, kad tą projektą paleidome per 120 valandų nuo minties. Jis vystomas ir tobulinamas. Stengiasi paleisti telefono skambutį pagal laiko zoną. Šiuo metu dar neveikia, kol kas bandome orientuoti pagal Maskvos zoną.
