Padaugėjo kūdikių mirčių
Kūdikių pernai mirė daugiau nei užpernai. 2015 metais registruoti 132 kūdikų mirties atvejai, 2014 metais – 118.
Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio, kuris apima vaisiaus vystymosi laikotarpį nuo 28 nėštumo savaitės iki septintos paros po gimimo, ligos (34,8 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (38,6 proc.).
Beveik pusės – 49,6 proc. – vaikų nuo 1 iki 17 metų mirtį lėmė išorinės priežastys, 12,4 proc. jų mirė nuo piktybinių navikų, 9,1 proc. – nuo nervų sistemos ligų.
Iš viso perai Lietuvoje mirė 41 tūkst. 776 žmonės, tai yra 1524 asmenimis daugiau negu užpernai.
Nuo ko dažniausiai miršta suaugusieji
Anot Higienos instituto, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (56,5 proc.), piktybiniai navikai (20 proc.) ir išorinės mirties priežastys (7,7 proc.) – 2015 metais sudarė 84 proc. visų mirties priežasčių.
Lietuvoje 2015 m. mirė 41 776 žmonės: apie 20,5 tūkst. vyrų ir per 21 tūkst. moterų. Moterų mirtingumas išaugo labiau nei vyrų. Vyrų mirties atvejų per metus padaugėjo 419, moterų – 1105.
Dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, vėžiniai susirgimai ( trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos bei skrandžio navikai), išorinės mirties priežastys (iš jų 55,2 proc. žuvo dėl transporto įvykių, nukritę, paskendę, atsitiktinai apsinuodiję, 30,3 proc. – nusižudė), virškinimo sistemos ligos.
Dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai (krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių), virškinimo sistemos ligos, išorinės priežastys.
Nuo išorinių mirties priežasčių mirė tris kartus daugiau vyrų negu moterų.
