Valstybinės mokyklos pradeda atsilikti nuo privačių
Iš viso buvo vertintos 368 gimnazijos, kurių abiturientai 2020 m. laikė valstybinius brandos egzaminus (VBE), rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Pasak žurnalo rengėjų, tiek tarptautinių tyrimų antrinės analizės, tiek nacionalinis gimnazijų reitingas, sudarytas remiantis VBE rezultatais, rodo tendenciją, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis.
Tai turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių.
Konkurencija svarbi kokybei gerinti, tačiau gali dar labiau išaugti socialinė atskirtis tarp šeimų, kurios gali leisti savo vaikus į privačias mokyklas, ir tėvų, galinčių rinktis tik artimiausią mokyklą, pagal gyvenamą vietą.
Ir ši konkurencija ypač ženkli Kaune bei Klaipėdoje. Kol kas sunkiau pajudinamos tik Vilniaus savivaldybės mokyklos, kurios ilgus metus užima aukščiausias pozicijas.
„Tarkime, jeigu žvelgtume į geriausių atrankinių mokyklų dešimtuką, tai pamatytume, kad čia net 3 privačios mokyklos.
Šiemet ypač dideli poslinkiai vyko Kaune, čia į viršų šovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, išstūmusi abi Jėzuitų gimnazijas“, – rašoma žurnalo „Reitingai“ parengtame pranešime.
Atrankinių mokyklų 5-ukas atrodo taip:
- Vilniaus licėjus
- KTU gimnazija
- Vilniaus Žirmūnų gimnazija
- LSMU gimnazija
- Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
Jeigu žiūrėtume į vadinamų neatrankinių mokyklų pirmąjį dešimtuką, pamatytume, kad čia pirmajame dešimtuke pusė yra privačios mokyklos:
- Klaipėdos licėjus
- Panevėžio J.Balčikonio gimnazija
- Vilniaus S.Daukanto gimnazija
- Kauno „Saulės“ gimnazija
- Šiaulių J.Janonio gimnazija
- „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
- Vilniaus Žvėryno gimnazija
- Vilniaus Valdorfo mokykla
- Pranciškonų gimnazija (Kretinga)
- Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija
Daugėja stiprių mokyklų rajonuose
Taip pat reitingų sudarytojai išskyrė mokyklas pagal taip vadinamąjį savivaldybės socialinį – ekonominį gyventojų kontekstą.
Rezultatai parodė, kad tarp 100-o geriausių šalies mokyklų net ketvirtadalis yra gimnazijos iš žemo socialinio – ekonominio konteksto savivaldybių.
Taigi, nepaisant aptariamo konteksto, ketvirtadalis gimnazijų pasiekia gerų akademinių rezultatų.
Tai yra: Seirijų A.Žmuidzinavičiaus gimnazija, Kupiškio L.Stuokos – Gucevičiaus gimnazija, Pasvalio P.Vileišio gimnazija, Prezidento J.Žemaičio gimnazija (Raseiniai), Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, Panevėžio r. Velžio gimnazija, Šiaulių r. Kuršėnų L.Ivinskio gimnazija, Biržų „Saulės“ gimnazija, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Joniškio „Aušros“ gimnazija.
Taip pat Joniškio „Aušros“ gimnazija, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, Kelmės r. Kražių Ž.Liauksmino gimnazija, Jurbarko A.Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Raseinių r. Viduklės S.Stanevičiaus gimnazija, Anykščių J.Biliūno gimnazija, Rokiškio r. Obelių gimnazija, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija, Kalvarijos gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija, Pakruojo r. Linkuvos gimnazija, Alytaus r. Daugų V.Mirono gimnazija, Varėnos r. Valkininkų gimnazija, Skuodo P.Žadeikio gimnazija.
Įvertino vieno mokinio ugdymo kainą
Antrą kartą greta gimnazijos vietos reitinge žurnalas „Reitingai“ pateikia ir vieno mokinio mokymo kiekvienoje gimnazijoje kainą.
Brangiausiai (nevertinant specializuotų mokyklų) vieno moksleivio išlaikymas atsieina Vilniaus r. Buivydžių T.Konvickio gimnazijoje – 8 501 euras. Neringos gimnazijoje – 7999 eurai. Trečia pagal brangumą rikiuojasi Vilniaus r. Medininkų šv. Kazimiero gimnaziją, kurioje mokiniui išlaikyti tenka 7433 eurai. Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijoje – 7008 eurai, o Trakų r. Onuškio D.Malinausko gimnazijoje – 6652 eurai.
Mažiausiai vieno mokinio mokymas atsieina šiose mokyklose: Kelmės J.Graičiūno gimnazijoje – 945 eurai, Vilniaus Gabijos gimnazijoje – 1 358 eurai, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje – 1 612 eurų, Vilniaus Ozo gimnazijoje – 1 622 eurai bei Kauno J.Jablonskio gimnazijoje – 1 789 eurai.
„Tiesa, šio kriterijaus nevertinome. Vieno mokinio ugdymo kainą pateikėme tik „Reitingų“ skaitytojų dėmesiui, idant mokinių tėvai patys įsitikintų, ar mokyklai sunkiai sekasi išmokyti mokinius akademinių dalykų bei užtikrinti gerą mikroklimatą dėl to, kad jos yra menkai finansuojamos, ar dėl kitų priežasčių“, – teigia žurnalo sudarytojai.
Geriausios jauniausiųjų mokyklos
Septintą kartą pristatyti ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, pastaruosius trejus metus dalyvavusių nacionaliniuose moksleivių pasiekimų patikrinimuose vertinimas.
Pagal ketvirtokų trejų paskutinių metų pasiekimus pirmauja:
- Kauno P.Mašioto pradinė m-kla,
- Kauno m-kla – darželis „Šviesa“,
- Vilniaus darželis – m-kla „Dainorėliai“,
Pagal aštuntokų trejų pastarųjų metų pasiekimus pirmauja:
- Klaipėdos Tauralaukio progimnazija,
- Vilniaus J.Basanavičiaus progimnazija,
- Vilniaus Žemynos progimnazija.
Stipriausios pagrindinės mokyklos
Penktą kartą pristatytas pagrindinių mokyklų vertinimą. Jis atliktas, remiantis dešimtokų (pastarųjų trejų metų) laikytais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.
Iš viso Lietuvoje yra apie 250 pagrindinių mokyklų, tačiau jų dydis – skirtingas, todėl vertinant mokyklos skirstytos pagal mokinių skaičių.
Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra Lazdijų rajono Krosnos pagrindinė m-kla.
Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 23 dešimtokų yra Lazdijų rajono Šeštokų pagrindinė m-kla.
Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 24 dešimtokai yra Plungės Senamiesčio pagrindinė mokykla.
Tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Senųjų Trakų A.Stelmachovskio pagrindinė mokykla.