Šiais metais Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo režisierius Almantas Grikevičius ir Jonas Rimgaudas Jurašas, aktorius Rolandas Kazlas, rašytojai Ramutė Skučaitė ir fotografas Romualdas Rakauskas, architektė Marija Matušakaitė.
Kultūros ir meno premija siekia 800 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio, arba 104 tūkst. litų.
Premijos iškilmingai teikiamos prezidentūroje per Vasario 16-osios minėjimą.
A.Griškevičiui – premija už gyvenimo nuopelnus
A.Grikevičiui ši premija suteikiama už viso gyvenimo nuopelnus – „už lietuviškojo poetinio kino tradicijos atvėrimą ir įprasminimą“. Jis su Algirdu Dausa 1968 m. sukūrė filmą „Jausmai“ ,kurį kritikai vertino kaip geriausią bet kada pastatytą lietuvių filmą. Kiti jo kūriniai – „Sadūto tūto“, „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976 m.) , „Jo žmonos išpažintis“ (1983 m.), „Vilkolakio pėdsakai“ (1986 m.) ir kiti.
Režisieriui J.R.Jurašui premija suteikta už „modernios teatro kalbos kūrimą bei legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą“, R.Rakauskui – už „fotografijos meno poetinį įtaigumą“. M.Matuškaitė apdovanota už „autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas“, R.Skučaitė – už „mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą“.
R.Kazlui premija įteikta už „tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, už kūrybinį principingumą“.
Laureatus išrinkti buvo sunku
Laureatus pristatydamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos vertinimo komisijos pirmininkas istorikas Alfredas Bumblauskas kalbėjo, kad šiemet buvo tikrai nelengva iš 14 galutinių pretendentų išrinkti šešis – esą nebuvo nė vieno, kuris nebūtų šios premijos vertas. „Gelbsti tai, kad yra slaptas balsavimas – kaip susidėlioja skaičiai, taip susidėlioja“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
„Visada apima dvejopas jausmas, kai pamatai sąrašą garbių, daug nusipelniusių asmenybių, kuriuos pažįsti jau daugelį metų ir kurių kiekvienas yra verti apdovanojimų. Bet žinai, kad maža dalis jų, maždaug trečdalis, bus tame sąraše, kurį šiandien paskelbė komisijos pirmininkas“, – paskelbus laureatus kalbėjo kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.
Premijos skiriamos nuo 1989-ųjų
Nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos siekiant skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Skiriamos ne daugiau kaip 6 premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Premijos skiriamos nuo 1989 m., per tą laiką apdovanoti daugiau kaip 150 asmenų.
Šiemet į jas taip pat pretendavo folkloro teatro režisierius bei scenografė Povilas ir Dalia Lidija Mataičiai, rašytojas Henrikas Algis Čigriejus, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, politikas, visuomenės veikėjas bei meno, muzikos, kultūros istorikas Vytautas Landsbergis, žurnalistas Laimonas Tapinas, skulptorius Vladas Urbanavičius, architektas Eugenijus Viktoras Miliūnas bei šiuolaikinio meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.
2008 m. šias premijas gavo aktorė Rūta Staliliūnaitė, folkloro dainininkė Veronika Pavilionienė, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, kompozitorė pianistė Raminta Šerkšnytė, šiuolaikinio meno atstovas Deimantas Narkevičius bei rašytoja Vanda Juknaitė.
