Statistikos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje bendra bent viena doze paskiepytų suaugusių gyventojų dalis pasiekė 70 proc.
Tokį rodiklį kaip tikslą prezidentas nurodė sausio mėnesį po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo. Tuomet jis sakė tikįs, kad tinkamai valdant procesą 70 proc. gyventojų vakcinavimas gali būti pasiektas „iki karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“.
Tikslą dėl 70 proc. lygio buvo paskelbusi ir Europos Komisija (EK) – jis ES mastu pasiektas paskutinėmis vasaros dienomis.
Pastaraisiais mėnesiais dėl sulėtėjusio vakcinacijos tempo G.Nausėdos kritikos strėlės skriejo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) link – ji su savivaldybėmis buvo raginama daugiau dėmesio skirti informavimo kampanijai apie vakcinavimo naudą ir reikšmę abejojantiems ar neskubantiems pasiskiepyti žmonėms, plėsti mobilių skiepijimo komandų kiekį.
Kai, vakcinacijos procesui sulėtėjus, Vyriausybės atstovai ėmėsi „botago“ ir perspėjo, kad nesiskiepijantys žmonės susidurs su įvairiais apribojimais, G.Nausėda rugpjūčio antroje pusėje pareiškė, kad dėl priverstinio skiepijmosi „perlenkiama lazda“ – jo žodžiais, forsuoto skiepijomosi būtų buvę galima išvengti tolygiau paskirsčius pastangas per visą vasarą.
Galiausiai G.Nausėda, remdamasis mokslininkų perspėjimais dėl delta atmainos užkrečiamumo, šį pirmadienį užkėlė dar aukščiau – paskiepyti nebe 70 proc., o 90 proc. suaugusių gyventojų.
Ambicingas planas – dar žiemą
Skiepijimas nuo koronaviruso Lietuvoje prasidėjo gruodžio pabaigoje. Vėliau ilgai aptarinėtas prezidento pareiškimas dėl 70 proc. ir Mindauginių nuskambėjo sausio 22-ąją.
Tuo metu buvo pradėti skiepyti ne vien didžiausios rizikos sąlygomis dirbantys sveikatos sistemos darbuotojai bei didžiausią pavojų užsikrėsti patiriantys ligoniai, bet ir kiti ligoninių, palaikomojo gydymo ir slaugos, globos įstaigų pacientai bei darbuotojai, socialines paslaugas teikiantys žmonės.
Lietuva buvo ką tik pergyvenusi antrosios COVID-19 bangos piką ir, nors per dieną vis dar buvo užregistruojama po 300–600 naujų ligos atvejų bei po dvi dešimtis ar daugiau mirčių, pandemija pamažu ėmė slopti.
Siūlymą paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos susitikime pateikė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
G.Nausėda tuo metu planą įvertino kaip ambicingą, bet pasiekiamą.
Prezidentūra paskaičiavo, kad, norint iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. visuomenės, iki kovo vakcinavimo tempas turėtų pasiekti bent 10 tūkst. žmonių, o nuo balandžio – 34 tūkst. žmonių kiekvieną dieną.
Remdamasis EK planais dėl vakcinų tiekimo, valstybės vadovas sausio 22 d. surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (liepos 6-osios) bus įmanoma paskiepyti bent 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Ministrą citavo dažniau
Jau kitą dieną dėl šio plano kilo abejonių. Kompanijai „AstraZeneca“ pranešus, kad Lietuvai pristatys mažiau nei planuota vakcinų, prezidentui teko raminti, kad tai nepakeis tikslo iki vasaros vidurio paskiepyti apie 2 mln. šalies gyventojų.
Kiek vėliau tai pakartojo ir dabar jau buvęs jo patarėjas Simonas Krėpšta, mat vakcinos buvo užsakytos iš kelių gamintojų, jų tiekimas turėjo įsibėgėti pavasarį. Taip ir atsitiko, o vėliau tapo aišku, kad problema pasiekti prezidento numatytą tikslą buvo ne vakcinų kiekis, o žmonių nenoras skiepytis.
Vasario 12 dieną valstybės vadovas pareiškė esąs pasirengęs skiepytis nuo COVID-19 pagal nustatytą tvarką ir pasitikintis visomis vakcinomis, kurios tuo metu buvo prieinamos Lietuvoje.
Tuo metu skiepijimosi aktyvumas po truputį augo – per dieną buvo paskiepijama po 5,5–11 tūkst. žmonių, šis rodiklis krisdavo tik savaitgaliais.
COVID-19 „dantys“ dar nebuvo atšipę – naujų atvejų skaičius per dieną buvo panašus kaip sausio pabaigoje. Mažėjo tik mirčių – iki keliolikos per dieną.
Vienintelis patikimas ir pagrindinis būdas šiuo metu šią problemą išspręsti makro lygiu yra vakcinavimas, ambicingas skiepijimo planas.
G.Nausėda interviu vasario 17 dieną delfi.lt pabrėžė, jog karantino ribojimai pandemijos problemos neišspręs, todėl būtina siekti jo iškelto tikslo. „Vienintelis patikimas ir pagrindinis būdas šiuo metu šią problemą išspręsti makro lygiu yra vakcinavimas, ambicingas skiepijimo planas.
Dėl ko nepaliauju kartoti, kad mes turime vakcinuotis kaip galime greičiau, žvalgytis ne į blogiausius pavyzdžius, o į tas valstybes, kurios skiepijimąsi įgyvendina labai greitai. Šių ambicijų vedini mes galime tikrai pasiekti tą rezultatą – 70 proc. suaugusiųjų paskiepijimą iki vasaros vidurio.“
Interviu prezidentas taip pat pažėrė priekaištų sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui: „(…) pasigesčiau tokios nuoseklesnės komunikacijos, ypač komunikacijos tose srityse, kuriose tikrai SAM balsas turi skambėti ganėtinai garsiai, ypač kai mes kalbame su atvira dezinformacija: ir su nihilizmu skiepų atžvilgiu, ir su visokiomis klaidingomis teorijomis, kurios yra platinamos.“
Kritika ir raginimai
Praėjus dar mėnesiui, kritikos strėlių SAM sulaukė konkrečiai dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kai trumpam buvo sustabdytas jos naudojimas – prezidento teigimu, tai sudavė smūgį vakcinos patikimumui gyventojų akyse.
G.Nausėda pareiškė esąs pasiruošęs skiepytis šia vakcina, po kelių dienų kaip tik tai padarė, kartu paragino gyventojus nelaukti ir vakcinuotis.
Balandžio pradžioje G.Nausėda vėl paragino, sulaukus eilės, skiepytis nuo koronaviruso ir padėti tai padaryti vyresnio amžiaus artimiesiems.
Sutapimas ar ne, kaip tik kitą dieną – balandžio 9-ąją – pasiskiepijo 33,5 tūkst. žmonių. Aktyviau buvo skiepijamasi tik 6 kitas dienas laikotarpiu nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios.
Balandžio pabaigoje prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad, skiepijant vis jaunesnius žmones, gali būti pamirštos prioritetinės grupės – vyresnieji.
65–69 m. ir 70–74 m. amžiaus grupėse iki šiol pasiskiepiję po vos daugiau nei 78 proc. žmonių, 75–79 m. amžiaus grupėje – mažiau nei 75 proc., tarp vyresnių nei 80 proc. paskiepytųjų nėra nė 60 proc.
Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti.
Birželio 8-ąją, skaitydamas metinį pranešimą, G.Nausėda nebeslėpė abejonių, ar planą pavyks įgyvendinti: „Vos mėnuo ir pamatysime, ar 70 proc. suaugusių šalies gyventojų bus paskiepyti iki vasaros vidurio.
Nėra prasmės ginčytis, ar tai įvyks liepos pirmą, ar paskutinę savaitę. Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti.“
Tą dieną pasiskiepijo 26,4 tūkst. žmonių (bent vieną skiepą nuo koronaviruso tuomet buvo gavę 40 proc. gyventojų). Panašūs skaičiai buvo registruojami per kitas dvi savaites, vėliau kiek nukrito.
Prezidento raginimai
Per metinę spaudos konferenciją liepos 14-ąją, kai jau buvo akivaizdu, kad 70 proc. žmonių suplanuotu laiku paskiepyti nepavyko (tuomet šis rodiklis siekė 55 proc.), G.Nausėda vėl pažėrė kritikos A.Dulkiui.
Jis pasigedo aktyvesnių SAM pastangų ir veiksmų skatinant vakcinavimą, siūlė vykdyti į tikslines grupes nukreiptą informacinę kampaniją, steigti daugiau mobilių vakcinavimo punktų, skiepyti vaistinėse, naudoti materialines skatinimo priemones.
„Jeigu mes ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be jokios abejonės, reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia SAM, jeigu mes vis tiek nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo“, – komentavo G.Nausėda ir pridėjo nepritariantis privalomam skiepijimui, žmones esą reikia skatinti tai daryti.
Liepos pabaigoje prezidentas vėl paragino: „Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tai daryti ar kažkas skatina tai daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo.“
Tądien paskelbta statistika rodė, kad nuo COVID-19 buvo pasiskiepiję 49,1 proc. gyventojų, 43,7 proc. – visiškai. Per ankstesnę parą buvo užfiksuotas, patikslintais duomenimis, 371 naujas COVID-19 atvejis – pusantro karto daugiau nei diena anksčiau, mirčių nebuvo užfiksuota.
Taktiką įvertino kaip forsuotą
Po geros savaitės, komentuodamas planuojamus suvaržymus imuniteto koronovirusui neturintiems gyventojams, G.Nausėda pažymėjo, kad jų nereikėtų svarstyti, jei žmonės aktyviau skiepytųsi.
Tiesa, prezidentas atkreipė dėmesį, kad žadami ribojimai jau duoda rezultatų – skiepijimosi tempas išaugo (iki 13–25 tūkst. žmonių darbo dienomis). Bent vieną skiepą tuomet buvo gavę 53,3 proc. žmonių (63,2 proc. pilnamečių gyventojų).
Vyriausybė įvedė privalomą testavimą tam tikrų profesijų atstovams, nustatė, kad už testus galimybių pasui gauti teks mokėti. Paskelbta, kad nuo rugsėjo 13-osios turėtų įsigalioti ribojimai neskiepytiems, nepersirgusiems arba neigiamo testo rezultato neturintiems asmenis. Jie negalės apsipirkti dideliuose prekybos centruose, lankytis maitinimo, laisvalaikio, pramogų įstaigose, grožio salonuose ir pan.
Rugpjūčio viduryje Vyriausybės perspėjimus dėl apribojimų G.Nausėda pavadino karštligiška ir forsuota kampanija, pastangas esą reikėjo tolygiai paskirstyti per visą vasarą. Anot jo, buvo perlenkta lazda, buvo sukurtas „gąsdinimo baubas“.
Šios savaitės pradžioje G.Nausėda pareiškė esąs už privalomus skiepus nuo COVID-19 kai kurių profesijų atstovams (švietimo, sveikatos apsaugos srityse), bet ir paskelbė naują planą – paskiepyti 90 proc. gyventojų.
„Visgi galvoju, kad ambicija turėtų būti dar didesnė – kadangi, mokslininkų nuomone, pasiskiepijimo lygis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc.“, – teigė prezidentas.
Prezidento šalininkai teigia, kad jis nuosekliai rūpinosi vakcinacijos procesu, spausdamas institucijas imtis priemonių pasiekti ES iškelto tikslo. Kritikų akimis, prezidento pareiškimai nebuvo nuoseklūs, o jis kišosi į vyriausybės kompetencijas, pats neteikdamas ganėtinai konkrečių siūlymų.