2019 01 24

Paskutinę vietą dalijamės su Vengrija: tiek mažai moterų valdžioje neturi nė viena kita ES valstybė

Jeigu moterų skaičius valdžios institucijose padidėja, net ir pasikeitus valdžiai, situacija išlieka tokia pati, tačiau Lietuva šią tendenciją sugebėjo pakeisti – moterų ministerijose ir kitose institucijose pastaruoju metu kaip tik sumažėjo. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorė Natalija Arlauskaitė. Anot jos, tyrimai rodo, kad tiek valdžioje esančių moterų, tiek vyrų sprendimai galiausiai būna identiški, todėl nurodyti, kad vyrai šias pareigas atlieka geriau – nėra prasmės.
Vyriausybė
Vyriausybė 2018 m. pabaigoje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Lietuva netrukus gali tapti vienintele ES šalimi, tarp kurios ministrų nėra moterų. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad moterys – labai svarbu, bet svarbios ir dalykinės savybės, profesionalumas.

Susidariusią situaciją sukritikavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip LRT RADIJUI teigė šalies vadovė, Lietuvoje turime labai kompetentingų moterų, galinčių eiti ministrių ir kitas svarbias pareigas, tačiau požiūris į moteris šioje vyriausybėje aiškus.

Anot BNS vyriausiojo redaktoriaus Vaidoto Beniušio, diplomatinis korpusas Lietuvoje išskirtinis moterų gausa – ambasadores į Vilnių dabar atsiuntusios visos didžiosios Vakarų šalys: JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija.

Tačiau tuo pat metu Lietuva gali tapti vienintele ES šalimi, kurios vyriausybėje nėra moterų – vyrams pavesta vadovauti 13 iš 14 ministerijų. 14-oji pozicija, aplinkos ministro, dar laisva. Vyriausybės kanclerę (Mildą Dargužaitę), švietimo (Jurgitą Petrauskienę), teisingumo (Mildą Vainiutę) ir kultūros (Lianą Ruokytę-Jonsson) ministres jau pakeitė vyrai. Jei dar laisvą aplinkos ministro postą visgi užims moteris, pagal lyčių pasiskirstymą vyriausybėje ES dalysimės paskutinę vietą su Vengrija.

15min nuotr./Milda Vainiūtė, Jurgita Petrauskienė, Liana Ruokytė-Jonsson ir Milda Dargužaitė
15min nuotr./Milda Vainiūtė, Jurgita Petrauskienė, Liana Ruokytė-Jonsson ir Milda Dargužaitė

Kitos institucijos taip pat negali pasigirti moterų gausa. V.Beniušio skaičiavimu, 80 proc. parlamentarų yra vyrai. Mero postus visoje Lietuvoje užima tik penkios moterys. Pats pašnekovas teigia anksčiau taip pat nemanęs, kad Lietuvoje vyrauja lyčių lygybės problema, tačiau statistika rodo, kad vis dėlto esame išskirtinė šalis ES.

„Pats lyčių lygybės tema iki tol labai daug nesidomėjau, bet susirinkau statistiką [...] ir tada pamaniau, kad iš tiesų būtų sveika, kad visuomenėje apie tai kiltų diskusija. Mano tikslas buvo sukelti diskusiją. Turbūt bet kurioje Vakarų, Šiaurės Europos šalyje, jeigu ministrių moterų yra mažiau negu trečdalis, diskusija visada kyla“, – sako V.Beniušis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė N.Arlauskaitė įsitikinusi – jeigu ši diskusija būtų apversta aukštyn kojomis ir kiltų klausimas, ar vyriausybėje reikia vyrų, žmonėms susiklosčiusi situacija atrodytų keista.

„Tada iš karto pasimato, kad yra kažkoks giluminis disbalansas. Tiesiog mūsų stilistinis jausmas, mūsų klausa mums iš karto sufleruoja, kad čia vis dėlto kažkas gerokai išsiderinę. Akivaizdu, kad šitie du klausimai skirtingi – kiek mums reikia moterų ir kiek mums reikia vyrų. Jie turi visiškai skirtingą statusą“, – komentuoja N.Arlauskaitė.

Europos lyčių lygybės instituto direktorė Virginija Langbakk įsitikinusi, kad klausimai, ar vyriausybėje reikia moterų ir kiek jų reikia, nė vienoje kitoje ES šalyje net ir nekiltų. Anot V.Langbakk, politikams vis dėlto svarbiausia ne būti pradirbusiems ilgesnį laiką kažkurioje srityje, bet nusimanyti, kokių veiksmų reikia, kad visuomenė ir šalis judėtų į priekį.

Turbūt bet kurioje Vakarų, Šiaurės Europos šalyje, jeigu ministrių moterų yra mažiau negu trečdalis, diskusija visada kyla, – sako V.Beniušis.

„Tokiu atveju daugumoje šalių politikų ar politikių paskyrimai daugiausia susiję su tuo, kaip jie supranta, ko visuomenei reikia ir kaip tą vystymąsi pasukti. Šiuo atveju išeitų, kad Lietuvoje vieni vyrai nusprendžia. Paprastai visose visuomenėse 51 proc. yra moterų, vadinasi, už didesnę dalį nusprendžia vyrai, ir tai automatiškai jau kelia labai didelį klausimą, ar taip gali būti“, – sako V.Langbakk.

N.Arlauskaitė atkreipia dėmesį – pastebėta, kad tada, kai moterų skaičius vyriausybė pradeda kilti, jis paprastai ir nebenukrenta, tačiau Lietuvoje įvyko priešingai: „Tas moterų skaičius nusistovi kaip tokia nauja norma, kiekvieną kartą vis patvirtinama. Paprastai judama link 50 ir 50 santykio arba pastebimas nedidelis nuokrypis į vieną ar kitą pusę. Bet labai retai einama priešinga kryptimi. Mes Lietuvoje jau nuėjome priešinga kryptimi. Tiesą sakant, tai ir yra tai, dėl ko mes dabar kalbame.“

N.Arlauskaitė pateikia pavyzdį – pastarieji trys Prancūzijos prezidentai, nes priklauso visiškai skirtingoms partijoms ir turi skirtingas nuostatas, savo vyriausybes dalijo per pusę su nedideliu nuokrypiu į vieną ar kitą pusę: „Jie išlaikė iš esmės per tris ciklus šitą santykį. Iš esmės grįžimas atgal dabar būtų labai sudėtingas ir sulauktų labai didelės kritikos. Man atrodo, kad tai labai sunku įsisąmoninti. Judėjimo link vidurio santykio niekas nekritikuos, net labai sunku įsivaizduoti tokią kritiką. Bet už judėjimą į priešingą pusę visada bus kritikuojama bent jau daugiau ar mažiau mūsų regione.“

Anot V.Langbakk, analizuojant ES valstybes, pastebėta, kad būtent kvotos padėjo pakeisti visuomenės mąstymą ir įtvirtinti, kad moterys nėra prastesnės politikės už vyrus: „Kvotos ir sukelia tą mąstymą, iškelia diskusijas, priverčia politinių partijų vadovus atidaryti tuos vartus, nes jie turi aktyviai ieškoti, yra priversti. [...] Tu įneši tą gaivų vėją, naują mąstymą.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginija Langbakk
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginija Langbakk

N.Arlauskaitės aiškinimu, tyrimai rodo, kad nėra tokių skirtumų, dėl kurių moterys negalėtų priimti sprendimų vienodai gerai. Taip pat, priduria profesorė, nėra tyrimų, kurie įrodytų, kad moterys, būdamos valdžioje, priima geresnius sprendimus.

„Buvo atliktas JAV miestų ir miestelių merų tyrimas pagal lytį. Paaiškėjo, kad skirtumų tarp jų vykdomos politikos, tarp sprendimų priėmimo būdo, tarp praktikų, kurias jie siūlo, iš esmės nėra. Išvada – per rinkimų kampaniją akcentuoti savo pranašumą dėl to, kad esu moteris, iš esmės nėra prasmės, nes sprendimai yra vienodi. [...] Iš esmės nėra nišinių sričių arba nėra kažkokio sprendimo, išmąstymo, priėmimo būdo, kuris būtų specifinis vienai ar kitai lyčiai“, – sako N.Arlauskaitė.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis