Taip pat debatuose dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, Darbo partijos kandidatų sąrašo lyderis Vigilijus Jukna ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ką apie Lietuvos sveikatos sistemą ir valdžią atskleidė COVID-19?
V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad koronavirusas atskleidė, kad didžiosios ligoninės yra per didelės, o mažos – per mažos.
S.Skvernelis tikino, kad COVID-19 parodė, kad visuomenė ir valdžia gali susitelkti. Anot jo, ydos buvo matomos anksčiau ir rodomos, tačiau sprendimai nebuvo priimti.
„Kai kuriuose regionuose sveikatos sistema pati smarkiai serga“, – teigė premjeras. Anot jo, gali tekti kai kurias rajonų ligonines uždaryti.
„Bėda buvo ta, kad jūs atvažiavote su savo reforma ir davėte dvi savaites Seime diskutuoti“, – atkirto I.Šimonytė. Anot jos, COVID-19 parodė, kad sprendimus galima labai greitai priimti, bet paskui buvo sunku iš jų išeiti. Be to, esą svarbiausia, kad pandemija parodė, kad „vienalytėje Vyriausybėje“ labai sunku pripažinti, kad ji kažko nežino.
„Atskleidė tai, kad sveikatos sistema Lietuvoje yra labai skirtingo lygio“, – teigė G.Paluckas.
Darbo partijos atstovas V.Jukna tikino, kad svarbiausias dalykas, kurį atskleidė pandemija, tas, kad ligoninės buvo neaprūpintos.
V.Čmilytė tvirtino, kad pandemija parodė, kaip Lietuvoje nepasitikima privačiu sektoriumi.
I.Šimonytė debatuose pažadėjo, kad kitas Seimas netirs Vyriausybės veiklos COVID-19 pandemijos metu. „Tegul tai daro teisėsauga“, – pridūrė ji ir tikino, kad per ketverius metus daugiausia ši valdžia pasižymėjo demokratijos menkinimu.
G.Paluckas tikino, kad labiausiai nenorėtų dar ketverius metus matyti apsižodžiavimų tarp „valstiečių“ ir konservatorių. Tačiau labiausiai jis apgailestavo, kad nebuvo įvykdytos žadėtos šešios reformos.
Darbo partijos atstovas V.Jukna taip pat kalbėjo apie daug draudimų ir nesutarimų, kuriais pasižymėjo „valstiečių“ valdžia.
„Valstybės skola vėl labai stipriai padidėjo“, – apgailestavo jis.
Kokios grėsmės Lietuvai didžiausios?
V.Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad pirmiausia – Astravo atominė elektrinė ir nestabili, nedemokratinė Baltarusija.
S.Skvernelis sutiko, kad Baltarusijos klausimas išliks labai svarbus, čia reikia susitelkti ir neleisti kurti papildomų saugumo darinių, kaip ES kariuomenė. Jis taip pat siūlė nepamiršti Kinijos.
„Terorizmas – jis niekur nedingo“, – sakė jis.
I.Šimonytė pasidžiaugė, kad S.Skvernelis per pusantrų metų pakeitė savo nuomonę apie Baltarusiją ir Kiniją. Ji tikino, kad didžiausia grėsmė – JAV lyderystės mažėjimas regione.
„Labai svarbu, kaip po JAV prezidento rinkimų ta dinamika judės“, – sakė ji. Taip pat grėsmė, anot konservatorės, noras draugauti su nedemokratinėmis valstybėmis, kuris gajus vienoje iš dabartinių valdančiosios koalicijos partijų.
S.Skvernelis sakė, kad negalima jokių žmonių vadinti vatnikais ir atstumti, net jei jie kitaip galvoja apie Rusiją, nes jie yra Lietuvos piliečiai.
„Jie yra dar labiau patriotiškai nusiteikę nei čia šaukiantys „gėda“, – atkirto „valstiečių“ atstovas.
I.Šimonytė tikino, kad premjeras nekorektiškai suplakė tautines mažumas ir savo koalicijos partnerius.
„Jūs pažiūrėkite į komentarus“, – ragino S.Skvernelis ir pripažino, kad turi laiko juos skaityti. Be to, jis palygino konservatoriaus Justo Džiugelio reklamą Vilniaus rajone, kur skamba žodžiai „Šalin Tomaševskį“, su nacių šaukiniais.
G.Paluckas tikino, kad grėsmė yra ir socialinė atskirtis, kuri yra čia, o ne menama. V.Jukna akcentavo kibernetinio saugumo svarbą.
Koks svarbiausias darbas laukia naujo Seimo?
V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai – kokybiško švietimo užtikrinimas visiems. V.Jukna kalbėjo apie skurdo mažinimą ir algų didinimą.
G.Paluckas tikino, kad svarbiausias darbas bus šios kadencijos Seimo neįgyvendintų pažadų įgyvendinimas. S.Skvernelis kalbėjo apie ekonomikos augimo užtikrinimą.
I.Šimonytės nuomone, pagrindinis uždavinys yra atkurti žmonių pasitikėjimą valdžia ir apginti demokratiją.
Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – reikia ar ne?
Visų partijų atstovai sutarė, kad nacionalinio susitarimo dėl švietimo reiktų, tačiau socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio pirmininkai tvirtino, kad svarbu yra susitarti ir dėl pinigų, o S.Skvernelis tikino, kad didžiausia klaida nutarti dėl BVP dalies švietimui, tačiau nesutarti, kas yra susitarimo ašis – mokytojas ar mokinys.
Tokios nuomonės laikėsi ir I.Šimonytė. Ji tikino, kad svarbiausia susitarti dėl to, kas yra kokybiškas mokslas ir kaip jį užtikrinti kiekvienam vaikui.
V.Jukna sakė, kad nacionalinį susitarimą turi rengti akademikai, o ne politikai.
I.Šimonytė tikino, kad iškart po rinkimų – pats metas pasirašyti susitarimą, kad jis būtų įgyvendintas. Su tuo sutiko S.Skvernelis. Anot jo, susitarimo tikslas turi būti tas, kad nebūtų skirtingo lygio mokyklų.
I.Šimonytė tvirtino, kad jungtinės klasės nėra gerai, nes, nors vaikas gauna ugdymą šalia, jis negauna žinių, kurias turėtų gauti. Ji pritarė, kad susitarime dėl švietimo galėtų būti apibrėžta, kiek kilometrų būtų galima vaikus iki mokyklų pavežti.
Su tuo sutiko V.Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, jungtinių klasių tikrai neturi likti.
S.Skvernelis aiškino, kad nacionaliniame susitarime turi būti nusprendžiama, ar mokyklų steigėjomis turi likti savivaldybės, o galbūt jas bent laikinai turi perimti centrinė valdžia.
„Aš už eksperimento padarymą tokiose savivaldybėse, kurios sutinka“, – sakė jis.
G.Paluckas tvirtino, kad reikia mažinti mokyklų administracijas, jas versti didesnių mokyklų filialais.
Kaip paskatinti tvarų ekonomikos augimą?
Pasak S.Skvernelio, būtina didinti darbo našumą, o įmonės turi investuoti į naujas technologijas, susigrąžinti gamybą iš Kinijos į Europą.
I.Šimonytė tvirtino, kad be darbo našumo ir investicijų į technologijas, reikia didinti užsienio investicijas. G.Paluckas teigė, kad Lietuvos verslas sunkiai gali pradėti eksportuoti, todėl reikia sujungti devynias verslo paramos institucijas į vieną ir užtikrinti pagalbą.
V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad pradėti reikia nuo to, kad skolinti pinigai nebūtų pravalgomi, o DNR planą nukreipti į skaitmenizaciją.
Darbo partijos atstovas V.Jukna aiškino, kad reikia pritraukti talentų ir užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą, kad atvyktų daugiau investuotojų.
S.Skvernelis tikino, kad investuotojai visai neklausia apie mokesčių sistemą, jiems svarbu infrastruktūra, ar nereikės mokėti kyšių, ar bus darbo jėgos.
I.Šimonytė replikavo, kad investuotojams stabilumas visgi yra svarbus, tačiau esą taip pat svarbu, kad būtų nuspręsta, kur yra šalies prioritetai. „Ilguoju laikotarpiu atsakymas yra net ne universitete, o mokykloje“, – sakė ji.
Kaip pagerinti viešąjį administravimą?
Tėvynės sąjungos atstovė I.Šimonytė tikino, kad būtina suprasti, kad pigi valdžia brangiai kainuoja, ir iš esmės reformuoti valstybės tarnybą.
S.Skvernelis tikino, kad šie debatai neturėtų būti jo Vyriausybės ataskaita, tačiau esą būtent po šios Vyriausybės padarytų pertvarkų kandidatų į konkursus atsirado daugiau.
V.Jukna kategoriškai nesutiko, kad viešasis sektorius veikia pakankamai greitai ir gerai. I.Šimonytė taip pat tvirtino, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pavyzdys, kur trūksta darbuotojų ir mažos algos, rodo, kaip blogai veikia šios Vyriausybės pertvarkyta valstybės tarnyba.
S.Skvernelis tvirtino, kad valstybės įmonės turi siekti ne tik pelno, bet ir atlikti socialinę paslaugą. Čia premjerui pritarė G.Paluckas ir paminėjo įmonę „Ignitis“.
Po debatų valandos S.Skvernelis ėmė audrintis, išgirdęs klausimą apie šiukšlių perdirbimą. Jis sakė, kad jo Vyriausybės klaida buvo tai, kad Lietuvoje šiukšlės nerūšiuojamos pakankamai, o pristatyta šiukšlių deginimo gamyklų, padangų perdirbimo įmonių, kurios užsidega.
V.Jukna sakė, kad svarbu šviesti žmones apie rūšiavimą, plastiko atsisakymą.
Politinius debatus vedė žurnalistas Edmundas Jakilaitis, debatai surengti VšĮ „Pirmoji kava“ iniciatyva.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.