Nepaisant aklavietėje atsidūrusio tyrimo dėl mįslingos saugumo pulkininko žūties Baltarusijos Bresto mieste, jie dar tikisi, jog net ir po dešimtmečio bus sulaukta naujų duomenų, leisiančių atnaujinti tyrimą.
„Šiemet, turbūt paskutinį kartą, nes dešimt metų yra apvalus skaičius – esu dėkinga žmonėms, visus dešimt metų jaučiau jų palaikymą, tą dieną paminėdavo, labai jiems ačiū. Bet taškas nepadėtas, aš dar neprarandu vilties“, – BNS sakė V.Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė.
Antradienio vidurdienį apie keliasdešimt V.Pociūno artimųjų, bičiulių, politikų ir kitų žmonių tradiciškai susirinko į Daukanto aikštę prie prezidentūros. Žuvęs karininkas pagerbtas tylos minute, aktorius ir dainų autorius Gediminas Storpirštis skaitė eiles, atliko kelis kūrinius.
V.Pociūną susirinkusiems priminė ir atributika – du plakatai su jo atvaizdu, Lietuvos trispalvėmis fone bei užrašu „Nužudyta tiesa“.
L.Pociūnienė sako, kad pastarąjį kartą atnaujinę tyrimą Generalinės prokuratūros tyrėjai pasistūmėjo „labai ženkliai“ ir iš baudžiamosios teisės pusės „padarė viską, kas buvo įmanoma“ įvardiję galimo nužudymo požymius.
„Bet norint atsekti, kas užsakė ir kas vykdė (žmogžudystę), buvo apgailėtinai prarastas tas pirmasis laikas, visi procesai yra lėtesni – viskas priklauso nuo to, ar prabils kas nors (...), tų naujų duomenų, mano galva, kažkada turėtų pasirodyti, – viltį išreiškė ji. – Žiūrėkite, ir Johno Kennedy nužudymas neištirtas jau kiek metų, taip ir neaišku. Bet kada nors bus ištirtas“.
Vilniaus politikų iniciatyvą pavadinti gatvę Vilniuje V.Pociūno vardu ji pavadino „brangia ir gražia“ – ją taryba žada svarstyti trečiadienį. Idėjos sumanytojas tarybos narys Darius Kuolys BNS sakė, jog V.Pociūnas visų pirma buvo jaunas intelektualas, mokslininkas, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje, iki gyvenimo pabaigos sąžiningai tarnavęs valstybės tarnyboje.
„Deja, po mirties kai kurių valstybės pareigūnų, žiniasklaidos priemonių jis buvo apšmeižtas. Norisi atstatyti tam tikrą moralinį dėmenį, neleisti griauti valstybės moralinių pagrindų, nes sąžiningai savo valstybei tarnaujantys pareigūnai neturi sulaukti tokio likimo. Iš esmės ir ši akcija yra tam tikrų valstybės moralinių pagrindų gynimas, ir tarybai siūloma iniciatyva apsispręsti dėl gatvės Vytautui Pociūnui yra istorinio teisingumo ir moralinio matmens atkūrimas“, – sakė renginyje dalyvavęs D.Kuolys.
Jis taip pat apgailestavo, kad iki šiol nėra atliktas tyrimas „dėl vangaus teisėtvarkos V.Pociūno nužudymo tyrimo“, kuris, jo nuomone, galėtų atsakyti į daugelį visuomenei aktualių klausimų.
Ilgametis V.Pociūno bičiulis, kurso draugas Vytautas Sadauskas nedrįso spėlioti, ar tyrimas gali būti baigtas, jis tik teigė nesuprantantis kai kurių politikų, visuomenės atstovų siekio „pažeminti šį žmogų“.
„Kalbant apie buitį, jis nieko nebijojo, viską sugebėjo padaryti ir kitiems patardavo. Tai yra tikrai geras žmogus, patriotas, galiu pasakyti, kad ir geras darbuotojas – su bičiuliais jis apie darbą nieko iš principo nekalbėdavo, mes labai mažai galėdavome išpešti“, – BNS prisiminė V.Sadauskas.
Jis taip pat patvirtino, po šios apvalios sukakties greičiausiai vieši minėjimai nebebus rengiami.
V.Pociūnas žuvo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį, iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Breste, Baltarusijoje.
Generalinė prokuratūra dukart buvo pripažinusi, kad ši mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau teismo nurodymu ikiteisminis tyrimas kelis kartus buvo atnaujinamas. Pastarąjį kartą tarp kitų versijų tirta ir nužudymo versija. Tačiau 2013 metais Generalinė prokuratūra vėl paskelbė neradusi nusikaltimo požymių. Anot prokurorų, V.Pociūnas mirė nuo traumų, gautų iškritus pro devinto aukšto langą.
V.Pociūnas (1957-2006) – Lietuvos savanoris, parlamento gynėjas, nuo 1992 metų jis dirbo Valstybės saugumo departamente, 2004-2005 metais vadovavo ekonominei valdybai, 2005 metais išsiųstas dirbti diplomatinio darbo į Baltarusiją – buvo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine ministru patarėju.
Jis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
