Paskutinio Plungės žydo, 2014 metais mirusio tautodailininko Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke, Medsėdžiuose Plungės rajone, įsigytame žemės sklype planavo pastatyti žydišką etnografinę sodybą, tačiau planai nusikėlė. Šiuo metu 12 arų plote čia kuriamas Litvakų atminimo sodas.
Šalia pagrindinio kelio, kuriuo kasmet pravažiuoja apie 200 tūkst. automobilių, atsiveria Lietuvos žemėlapis – šalies sienų kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai. O tose vietose, kuriose 1941–1944 metais gyvavo štetlai, o juose – gausios, tačiau per karą sunaikintos žydų bendruomenės, „sodinamos“ tautodailininko Artūro Platakio iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakų palikuonys iš viso pasaulio.
Ant kiekvienos obels – po vieną ar daugiau obuoliukų. Kiekvienas jų įamžina tose konkrečiose bendruomenėse gyvenusias žydų šeimas.
Gali būti, kad ši Lietuvos žydų istorinės atminties instaliacija – analogo pasaulyje neturintis meno kūrinys.
Prie įėjimo į jį iškabintas žemėlapis, skaičiais perteikiantis, kiek kuriame Lietuvos miestelyje prieš Holokaustą gyveno žydų.
„Keli šimtai tūkstančių automobilių per sezoną pravažiuoja. Jei 10 proc. iš jų sustotų pasižvalgyti po sodą, susipažintų su idėja, jau gerai. Gaila tik, kad iš viso projekto liko tik sodnas“, – žemaičiuodamas kalbėjo žurnalistas, rašytojas bei kraštotyrininkas Eugenijus Bunka, šiuo metu vadovaujantis savo tėvo J.Bunkos labdaros ir paramos fondui.
234 bendruomenės
Anot E.Bunkos, prieš Antrąjį pasaulinį karą žydų bendruomenių Lietuvoje buvo 234. Po karo nebeliko beveik nė vienos.
„Šiuo metu turime Klaipėdos žydų bendruomenę, kurioje, galima sakyti, senų klaipėdiškių nėra. Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio nedidelės žydų bendruomenės. Viskas“, – teigė pašnekovas.
Paklaustas, kodėl buvo pasirinktos būtent obelys, E.Bunka atskleidė praktišką priežastį: ant obuolio yra vietos kur plokštelę su užrašu uždėti.
