Posėdis prasidėjo jau kone prieš darbo dienos pabaigą. Susirinko projektų priežiūros tarybos nariai, meras Artūras Visockas, administracijos direktorius Antanas Bartulis. Taip pat – daugybė specialistų – dendrologų, architektų.
Viskas buvo tarsi paruošta paskutiniam medžių teismui – diskusijai apie medžių mieste išsaugojimą arba galutinį nuosprendį juos keisti naujais.
Žmonės atvyko su vienu tikslu, tačiau paaiškėjo, jog jie turės dar gerą pusantros valandos klausytis projektų pristatymų, kurie jiems nėra aktualūs visiškai arba siejasi su jų tema dalinai.
Keisti projektą yra laiko, bet tik teoriškai
Meras žmonėms aiškiai nurodė, kad jie kalbėti galės tik po viso projektų pristatymo. Kilo bruzdesys – žmonės tikėjosi diskutuoti apie dar nenukirstų medžių šlamėjimą.
Tačiau meras uždavė savo toną – pusantros valandos vyko jo suplanuotas renginys, iš kurio jis netrukus pats išėjo dėl asmeninių šeimos reikalų.
Prieš posėdį meras pabrėžė, jog šiuo metu, būdamas posėdyje, jis kontroliuoja administracijos direktorių Antaną Bartulį. Tai pasakęs atsisėdo šalia direktoriaus, kuris per visą posėdį nepratarė nė žodžio.
Žmonės projektų pristatymo metu neturėjo galimybės paklausti. Tai galėjo daryti tik tarybos nariai. Kai posėdžio dalyviai jau pakankamai pavargo, prasidėjo tai, dėl ko žmonės ir susirinko – kalbos ir klausimai apie medžius.
Teoriškai keisti pėsčiųjų bulvaro projektą galima kone iki 2023 metų.
Iškart paaiškėjo, jog keisti pėsčiųjų bulvaro projektą nėra per vėlu – teoriškai tai galima daryti kone iki 2023 metų.
Vienas iš šio projekto autorių pareiškė, jog daryti esminius pakeitimus beveik neįmanoma – dėl inžinerinių pokyčių tektų keisti visą projektą – išsaugoti daugumą medžių su dabartiniu projektu taip pat neįmanoma. Taip pat užsiminė, kad žmonės prieš porą metų nereiškė jokio pasipriešinimo šiam projektui.
Žmonės priminė, kad ta pati autorė dar 2017 metais rudens pradžioje oficialiai minėjo, jog pėsčiųjų bulvaro medžių būklė yra prasta, nors tokios dendrologų išvados pasirodė tik po poros mėnesių
Taip pat susirinkusieji priminė faktą, kad 2014 metais pagal dendrologų išvadas bulvare buvo tik du medžiai nepatenkinamos būklės. Tai reiškia, jog visus kitus (jau dabar 16 ir daugiau) „sugadino“ dabartinė Šiaulių valdžia, jau perrinkta antrai kadencijai.
Advokatas Saulius Dambrauskas, atstovaujantis medžių gynėjų pozicijoms, bandė pateikti posėdžio dalyviams bendrą išeitį – medžiai gali būti atnaujinami pamažu ir pareiškė savo nuomonę, kam šis posėdis yra skirtas.
„Kiekvienas miestas, gatvė turi tam tikrą dvasią, paveldėtą iš praeities. Galbūt galimybė pasinaudoti ES pinigais – rimtas argumentas, bet ar tai jis vertas tokios aukos? Beje, šis susirinkimas buvo skirtas savivaldybei pasisakyti. Jeigu iš šios situacijos kils teisminis procesas, projektas gali nebūti įvykdytas“, – kalbėjo advokatas.
Techninė užduotis – iškirsti?
Klausimų ir atsakymų jūroje paaiškėjo, jog pasirinkta jaunų medžių taktika gali ir nepasiteisinti. Panašu, kad taip jau nutinka Dvaro gatvėje, kur neseniai pasodinti medeliai skursta.
Klausimas – ar užtektų tiesiog pakoreguoti projektą? Vietoje mero likęs pirmininkauti vicemeras Domas Griškevičius atsakė – ne. Medžių palikimas reikštų galiojančios sutarties nutraukimą ir galimas papildomas išlaidas.
Tuo metu projekto autorių atstovai prasitarė, kad medžių kirtimas nėra jų užmačia, o užsakovo. Tai reiškia – savivaldybės lūkesčių užduotyje aiškiai parašyta, kad Vilniaus gatvėje reikia numatyti naujus 20-25 cm apimties medžius. Kitaip tariant – senųjų liepų iškirtimas jau seniai yra tiesiog techninė užsakovo užduotis.
Dendrologai liepoms nieko gero nežada
Kaip teigia patys dendrologai – jie pateikė nešališkas išvadas teisės aktų rėmuose ir jie nesprendžia, kad ir kaip norėtų gyventojai, ką daryti su šiais medžiais – ar didžiulėmis pastangomis gelbėti, ar pakeisti naujais ir išsireikalauti kokybiškos būsimų medžių priežiūros. Tai žmonių turtas – lai jie ir sprendžia.
Dendrologas Kęstutis Aukselis teigia, kad medžių gelbėtojų retorikoje įžvelgia racionalumo. Jam patinka reikalavimas čia sodinti savo krašto liepas, o ne atvežtinius sodinukus. Tai gali paskatinti diskusijas, kur dingo lietuviški medžių veislynai: „Reikalavimai medžiams atitinka tų įvežtinių taškas į tašką.“
Šios liepos jau ir per didžiulius vargus ir su didžiausia priežiūra kažin ar puoš miesto centrą.
Dendrologas priminė, kad nė vienas su saule negyvensime – ateis laikas ir medžiams. Bulvaro liepoms ši baigtis gali ateiti greičiau, nes pažeistos medžių šaknys ir lajos. Kai kurių šaknų pažeidimas siekia ir 40 procentų.
Gyventojai primygtinai prašė dendrologų pasakyti savo nuomonę – ar verta juos palikti? Atsakymas nedžiugino. Jei kur atokiau – lai stovi, tačiau šios liepos jau ir per didžiulius vargus ir su didžiausia priežiūra kažin ar puoš miesto centrą.
Architektas Šarūnas Sabaliauskas pristatė Aušros alėjos rekonstrukcijos projektą. Čia netrukus bus iškirstas 91 medis, nors atsodinti, kaip ir bulvare, planuojama daugiau.
Šios miesto dalies rekonstrukcijai medžių gynėjai didelių priekaištų neturėjo. Ne dėl to ir atėjo. Jiems svarbiausia buvo bulvaro senųjų liepų likimas.
Politiko žaidimas peticijomis
Savivaldybės ir medžių gynėjų kova pereina ir į absurdo zoną. Štai medžių gelbėtojai sukūrė peticiją „Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas“ – ją pasirašė jau per 3050 žmonių.
Peticija paprastai yra kolektyvinė poveikio priemonė valdžios institucijoms. Kaip vertinti, kai peticija skirta valdžios pozicijai ginti?
Ten tekstas trumpas ir aiškus – reikalaujama nutraukti brandžių, sveikų medžių naikinimą Šiaulių mieste ir raginama Išsaugoti liepas antrojoje rekonstruojamo Vilniaus gatvės bulvaro dalyje.
Tarybos narys Zakiras Medžidovas, būdamas miesto valdžios atstovas, sukūrė peticiją rekonstrukcijai ir projektui ginti.
Jis rašo: „Sustabdžius bulvaro rekonstrukcijos ir atnaujinimo projektą tektų nutraukti sudarytą rangos sutartį, skelbti naują konkursą projektavimui, o vėliau naują rangos sutartį. Tai, geriausiu atveju, papildomai galėtų kainuoti apie 1,5–2 milijonus eurų. Blogiausiu atveju mes netektumėm finansavimo iš ES fondų ir savivaldybei projektas kainuotų 6–8 milijonus eurų.“
Peticijoje politikas įrašė ir menamas pasekmes. Pavyzdžiui, jog dėl liepų palikimo nebus didinami atlyginimai ar tvarkomi darželiai.
„Ar aukojame 130 liepų ir nepatiriame nuostolių, ar išsaugome 130 liepų bulvare, bet atsisakome algų kėlimo, mokyklų ir darželių atnaujinimo, socialinių programų, senelių namų statymo, žvyruotų gatvių asfaltavimo, miesto parkų atnaujinimo, neįgalių vaikų stovyklų, žaidimų aikštelių, dviračių takų“, – rašė politikas, kurio peticiją pasirašė per 600 žmonių.
Nevaisingas bendravimas gali nuvesti iki teismų
Iniciatyva „Saugokime Šiaulių medžius“ susirinkusiems ir administracijos direktoriui priminė, kad medis nėra vien pavėsis. Perskaitė daugybę gėrybių, kurias mieste teikia medžiai.
Dar medžių gynėjai pastebi, kad iki šiol jokių diskusijų nebuvo ir niekas iš valdžios atstovų nebuvo atėjęs net į mitingą, buvo menkinamos žmonių pastangos bent jau daugiau žinoti.
O dabar kažkodėl kalbamasi. Kodėl? Medžių gynėjai mano, kad valdžia greičiausiai išsigando, jog pradėtos rinkti lėšas teisininkams, kurie parengtų teisinius dokumentus, užtikrinančius laikiną medžių apsaugą. Jei tokia apsauga įsigalėtų, tuomet projektas turėtų stoti ir gal net žlugtų.
Posėdžio pabaigoje projektų priežiūros taryba balsavo už rekomendacijas administracijai kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų esamų medžių priežiūrai, tęsti Aušros alėjos ir bulvaro projektą.
Sumiškinti galima skverą, parką, dekoratyvinius plotus, bet ne tranzitinę pėsčiųjų gatvę.
Iniciatyvos atstovų pozicija tokia – jei savivaldybė ir architektė nepasiūlo pakoreguoto projekto, sprendinių ir alternatyvų, kad kuo daugiau brandžių medžių būtų išsaugota, kreipsis į teismą.
Architektai privačiuose pokalbiuose akcentavo, jog medžių gynėjai šiek tiek manipuliuoja pasaulinėmis tendencijomis – sumiškinti viešąsias erdves. Jie patvirtino, kad yra stiliaus tendencijos, bet yra skirtingos viešųjų erdvių funkcijos ir tipai. Sumiškinti galima skverą, parką, dekoratyvinius plotus, bet ne tranzitinę pėsčiųjų gatvę.
Mažiau šališki situacijos stebėtojai tvirtina, kad dėl konflikto labiausiai kaltas Šiaulių valdžios abejingumas – savivaldybės komunikavimo projektavimo metu trūkumas ir gyventojų ignoravimas. Manoma, kad dvi susipykusios pusės vargiai ras geriausią sprendimą, todėl galima tikėtis ir operatyvių veiksmų.
