Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikiama nedaug informacijos apie sulaikytus asmenis, įtariamus šnipinėjimu Baltarusijai.
„2023 m. antroje pusėje Lietuvoje sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgybos institucija. Jiems pareikšti įtarimai pagal LR baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 2 dalį (šnipinėjimas).
Sulaikyti asmenys, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos
institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė užsakovui surinktą informaciją“, – teigiama dokumente.
Nurodoma, kad nė vienas iš minimų asmenų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, su tokia informacija nedirbo ir neturėjo galimybės jos rinkti.
„Nors šių asmenų rinkta ir perduota informacija apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta, šie duomenys padėjo Baltarusijos nedemokratinio režimo atstovams vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę“, – sakoma AOTD ir VSD dokumente.
15min šaltinių duomenimis, minėti asmenys yra tarpusavyje susiję, galėjo būti užverbuoti Baltarusijoje.
Gavo už tai atlygį
„Piliečiai rinko informaciją, perdavė Baltarusijos, tikėtina, žvalgybos tarnyboms, tikėtina buvo užverbuoti Baltarusijoje“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Jis teigė negalintis atskleisti, kiek asmenų buvo sulaikyta, taip pat jų tautybės.
E.Paulavičius taip pat patvirtino, kad asmenys buvo užverbuoti šiems vykstant į Baltarusiją.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį nurodė, kad 2023 metų antroje pusėje Lietuvoje buvo sulaikyti keli asmenys, kuriems buvo pareikšti įtarimai rinkus ir perdavus neįslaptintą informaciją apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, karinės technikos judėjimą ir jos dislokacijos vietas, civilinius strateginės reikšmės objektus ir panašiai.
„Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamieji rinko užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, ją perdavė užsakovui ir gavo už tai atlygį vykdydami atitinkamų Baltarusijos struktūrų užduotis“, – nurodė prokuratūra.
-
Kaip prieš Lietuvą veikia Rusijos šnipai? Dominančius asmenis gali sekti ir per telefonus
-
Lietuvoje aktyviai veikia Baltarusijos šnipai: verbuoja ir kompromituoja opozicijos veikėjus
-
Latvių europarlamentarai: Europos Parlamente yra daugiau Rusijos šnipų
-
„The Economist“: kodėl Rusijos saugumo tarnybos pavojingesnės nei bet kada anksčiau
Verbuojami diasporos atstovai
Kaip pažymi AOTD ir VSD, Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą tapo itin intensyvi ir agresyvi.
Vienu svarbiausių taikinių mūsų šalis tapo dėl čia įsikūrusių Baltarusijos opozicijos organizacijų ir sparčiai didėjančios baltarusių bendruomenės.
Didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių.
Mūsų žvalgybos tarnybų teigimu, grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su šios šalies žvalgyba nėra nutrūkęs.
„Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės
institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir Ginkluotosiose pajėgose sistema.
Pastaruoju metu taip pat fiksuojama tendencija, kai Baltarusijos žvalgybos darbuotojai kontaktus su baltarusių diasporos atstovais
Lietuvoje mezga, siekia juos atnaujinti ir verbuoja nuotoliniu būdu šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis“, – aiškinama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Nurodoma, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją bei pačią baltarusių diasporą rinkti.
VSD vadovas Darius Jauniškis teigė matantis rimtų kontržvalgybinių grėsmių, susijusių su Lietuvoje esančiais baltarusiais.
„Mes manome, kad tie piliečiai, kurie yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar dirbę valstybės institucijose, įmonėse ar strategiškai reikšmingai sektoriuose, jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką“, – sakė VSD vadas.
„Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų gyventi čia ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pridūrė D.Jauniškis.
Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno yra prieinama, kiekviena yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją.
Anot jo, pernai iš patikrintų 122 tūkst. Baltarusijos, Rusijos ir kitų piliečių, 1 415 buvo įvardyti kaip keliantys grėsmę valstybės saugumui.
„Baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas, be kontržvalgybinių grėsmių, kelia ir kitų rizikų. Tarp šios diasporos atstovų yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų“, – įspėjama dokumente.
Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai.
„Platesnis šių nuostatų paplitimas baltarusių diasporoje Lietuvoje kenktų jų integracijai į šalies visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą. Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų“, – teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.
Jų teigimu, tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.
2023 metų antrojoje pusėje jie Lietuvoje inicijavo tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimą.
„Active Club“ yra JAV dešiniojo ekstremisto Roberto Rundo inspiruotas ekstremistinis judėjimas, kurio sekėjai dešiniojo ekstremizmo ideologijų propagavimą ir propagandos platinimą derina su kovos menais ir kita sporto veikla.
Bando verbuoti kiekvieną, dažnai važiuojantį Baltarusijon
Taip pat mūsų saugumo tarnybų duomenimis, Baltarusijos žvalgyba veiklai prieš Lietuvą intensyviai naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, kurios pernai pasiekė didžiausią intensyvumą nuo karo Ukrainoje pradžios.
Teigiama, kad, nors pasienyje atliekamų apklausų pirminis tikslas
yra užkardyti neva iš Lietuvos kylančias grėsmes Baltarusijos režimui, jomis taip pat naudojamasi žvalgybos informacijai apie Lietuvą rinkti ir asmenims, kurie turi galimybių Lietuvoje vykdyti žvalgybos veiklą, nustatyti.
„Pasienyje žvalgybos darbuotojai tikrina asmenų mobiliuosius įrenginius, kompiuterius, ieško kontaktų, socialinių tinklų paskyrų, fotografijų. Baltarusijos žvalgybos tarnybos per apklausas ir patikras renka informaciją apie Lietuvos gyventojų kelionių į Baltarusiją tikslus, politines pažiūras, darbovietes, bando išsiaiškinti ryšius su Lietuvos sienos apsaugos, kariuomenės, teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnais.
Baltarusijos žvalgyba siekia nustatyti į Baltarusiją iš Lietuvos atvykstančius buvusius ir esamus valstybės ir savivaldybių tarnautojus,
teismų ir vidaus reikalų sistemos pareigūnus ir darbuotojus, kariškius, verslininkus, strateginių įmonių darbuotojus, žurnalistus ir neteisėtą veiklą vykdančius asmenis.
Nustatę asmenis, galinčius teikti Baltarusijos žvalgybos tarnyboms aktualią informaciją ar vykdyti kitas užduotis, ieško galimybių juos verbuoti“, – sakoma AOTD ir VSD parengtame dokumente.
Jei tokie asmenys nesutinka bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgyba, jų atžvilgiu gali būti naudojamas psichologinis spaudimas ir šantažas, pasinaudojant ar inscenizuojant eismo įvykius, įstatymų, vizų taisyklių ar sienos kirtimo procedūrų pažeidimus.
Pasak Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo, taip Baltarusijos žvalgybos darbuotojai siekia įbauginti teisiniu persekiojimu ir priversti iš Lietuvos į Baltarusiją atvykusius asmenis bendradarbiauti.
VSD vadas D.Jauniškis ketvirtadienį spaudos konferencijoje abejojo, ar nuolat į Baltarusiją keliaujantys, bet į Lietuvą sugrįžtantys piliečiai yra ignoruojami Baltarusijos specialiųjų tarnybų.
„Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno yra prieinama, kiekviena yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – teigė D.Jauniškis.
„Mes per šitą prizmę matome didelį pavojų, kad, matyt, nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis tam tikriems ar darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – kalbėjo jis.
Baugina Lietuvos diplomatus
Be to, kaip pastebi mūsų žvalgybos tarnybos, pastaruoju metu fiksuojami itin agresyvūs Baltarusijos žvalgybos veiksmai prieš
Lietuvos diplomatinės atstovybės Baltarusijoje darbuotojus.
Esą stebimi Lietuvos ambasados Minske darbuotojai, renkami duomenys apie jų ryšius, įpročius ar juos kompromituoti galinti informacija.
„Darbuotojai susiduria su bauginimu, tam pasitelkiama Baltarusijos žvalgybos surinkta informacija ir administracinės priemonės.
Tokių Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiksmų tikslas – verbuoti Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus, priversti juos veikti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – sakoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Rusų veiksmai darosi mažiau skrupulingi
Kaip pastebima AOTD ir VSD vertinime, Rusijos karas prieš Ukrainą neigiamai atsiliepia kai kurių Rusijos žvalgybos tarnybų kenkėjiškai veiklai – nuo pernai nustatoma nepasitenkinimo valdžios sprendimais atvejų, nenoras prisidėti prie agresyvios politikos.
Kartu nurodoma, kad žvalgybos tarnybų bandymai verbuoti keliaujančius į Rusiją Lietuvos piliečius darosi vis mažiau skrupulingi.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime sakoma, kad Rusijos žvalgybos pareigūnai bendradarbiauja su šalies migracijos tarnyba ir atlieka užsieniečių apklausas pasienyje, siekdami atsirinkti verbavimui tinkamus taikinius.
Tačiau pastaruoju metu esą daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti yra pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų arba neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti.
Taip pat, kaip pastebima dokumente, neatsižvelgiama, kad šantažavimui panaudojamas pretekstas – Rusijos teritorijoje įvykdyti administraciniai nusižengimai (eismo įvykiai ar dirbtinės situacijos, reikalaujančios teisėsaugos įsitraukimo) – dažnai nepakeičia bandomų verbuoti užsieniečių įsitikinimų arba neatsveria suvokiamos žalos, kurią keltų bendradarbiavimas su priešiškos šalies tarnybomis.
„Be to, identifikuojami bandymai užverbuoti ne tik į Rusiją vykstančius asmenis, bet ir jų artimos aplinkos žmones. Toks verbavimo modelis lemia, kad apie mėginimus verbuoti Lietuvos žvalgybai pranešti yra pasiruošę dar daugiau žmonių.
Labai tikėtina, kad, besitęsiant Rusijos kariniam konfliktui Ukrainoje, Rusijos žvalgybos pareigūnų motyvacija toliau silpnės. Daugės atvejų, kai pareigūnai bandys demonstruoti savo tariamą svarbą ir įsiteikti vadovybei atlikdami iš pažiūros naudingą, tačiau neefektyvų ir neprofesionalų darbą. Tikėtina, kad vienas iš jų siekių – asmeniškai išvengti dalyvavimo Rusijos kare Ukrainoje“, – sakoma mūsų žvalgybos tarnybų vertinime.
Jame taip pat svarstoma, kad dėl pareigūnų aplaidumo daugės klaidų, kurios palengvins Lietuvos kontržvalgybos institucijų darbą atskleidžiant į nusikalstamą veiklą įtrauktus asmenis ir Rusijos veikimo metodus.
Pažymima, kad Lietuvos kontržvalgybai neteisėtą veiklą užkardyti leidžia ir 2022 metais įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai.
Pagal juos šnipinėjimą vykdę, tačiau patys prisipažinę ir su Lietuvos institucijomis bendradarbiaujantys asmenys atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės.
„Į institucijas jau kreipėsi asmenys, atsisakę bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos tarnybomis, įskaitant ir atvejus, kai buvo siūloma rinkti net neįslaptintą informaciją.
Tai sudaro galimybes Lietuvos kontržvalgybai fiksuoti Rusijos žvalgybos pareigūnų bandymus verbuoti naujus agentus ir komunikaciją tarp pareigūnų ir jų jau užverbuotų agentų, vykdomą nuotoliniu būdu arba gyvai konspiracinėse susitikimų vietose“, – teigiama AOTD ir VSD dokumente.
Stebi „LinkedIn“, gali pasiekti Pietryčių Azijoje
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime išskiriama ir intensyvėjanti Kinijos žvalgybos veikla prieš Lietuvą.
Nurodoma, kad šios šalies žvalgybos tarnybos vis intensyviau naudoja socialinius tinklus, plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus.
Kinus domina Lietuvos vidaus aktualijos, politinės takoskyros ir Lietuvos užsienio politikos kryptys.
Esą labai tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje Kinijos žvalgyba sieks rinkti informaciją apie Lietuvos prezidento, Seimo
ir Europos Parlamento rinkimus.
„Kinijos žvalgybos tarnybos turi ribotas galimybes rinkti informaciją ar tiesiogiai daryti įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje dėl reikšmingai sumažėjusių diplomatinės atstovybės pajėgumų ir nepalankaus kontržvalgybinio režimo.
Dėl šios priežasties Kinijos žvalgyba intensyvina pastangas rinkti žvalgybos informaciją ir plėsti agentų tinklą Lietuvoje, veikdama iš Kinijos teritorijos“, – sakoma AOTD ir VSD dokumente.
Aiškinama, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, vienas dažniausiai panaudojamų Kinijos žvalgybos tarnybų veiklos metodų yra kontaktų mezgimas su potencialiais taikiniais socialiniuose tinkluose.
Esą Kinijos žvalgybos tarnybų darbuotojai socialiniuose tinkluose ieško asmenų, kurie turi tiesioginę prieigą prie jautraus pobūdžio informacijos arba platų kontaktų tinklą (valstybės tarnautojai, politikai, žurnalistai, verslininkai, mokslininkai) ir galėtų būti išnaudojami kaip tarpininkai.
Tokiems asmenims, kaip sakoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, neatskleidžiant savo ryšių ar priklausomybės Kinijos žvalgybai, su įvairių verslo, analitinių centrų priedanga siūloma bendradarbiauti ir už piniginį atlygį teikti Kinijos režimui
aktualią informaciją.
Kaip nurodo mūsų žvalgybos tarnybos, jiems taip pat siūloma atvykti į Kiniją, kur būtų sumokama už suteiktą informaciją ir suformuojamos
naujos žvalgybos užduotys.
Pažymima, kad taikinių paieškai Kinijos žvalgyba aktyviai naudojasi socialiniu tinklu „LinkedIn“, nes jo vartotojai viešai apie save atskleidžia daug informacijos.
„Kinija plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinės žvalgybos pajėgumus. Su ja siejamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės reguliariai vykdo Lietuvos valstybės institucijų tinklų pažeidumų skenavimus, siekia įsiskverbti į jų tinklus siekdamos perimti informaciją ir duomenis“, – pabrėžia mūsų saugumo institucijos.
Esą pastaraisiais metais pasikeitė Kinijos žvalgybą dominančios informacijos poreikiai.
Anksčiau labiausiai domino informacija, susijusi su „penkių nuodų“ problematika (Taivanas, Honkongas, Tibetas, Sindziangas, Falun Gongas), Lietuvos vaidmeniu ES ir NATO, platesniais procesais šiose organizacijose.
O dabar pagrindiniu Kinijos žvalgybos tarnybų prioritetu, kaip teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, tapo Lietuvos vidaus aktualijos, politinės takoskyros ir Lietuvos užsienio politikos kryptys.
„Žvalgybos vertinimu, Kinijoje panaikinus pandeminius ribojimus bei atnaujinus galimybę vykti į šią šalį verslo, mokslo, kultūrinių mainių tikslais didėja rizika, kad Kinijos žvalgybos tarnybos sieks megzti kontaktus su Lietuvos piliečiais jiems lankantis Kinijoje.
Kinijos žvalgyba gali siekti prieiti prie Lietuvos piliečių ir jiems lankantis
ar atostogaujant trečiosiose šalyse, ypač Pietryčių Azijos valstybėse, kuriose Kinijos žvalgybos tarnybų veiklos neriboja griežtas kontržvalgybinis režimas“, – įspėjo AOTD ir VSD.
Galimas tikslas – kelti chaosą per rinkimus
Kaip ketvirtadienį ataskaitos pristatyme kalbėjo VSD vadovas Darius Jauniškis, neabejojama, kad vienas iš Kinijos interesų – paveikti Lietuvoje vykstančius rinkimus.
„Matome labai didelį susidomėjimą rinkimais, (...) tai ypač aktualu Kinijai dėl mūsų vykdomos politikos Taivano atžvilgiu. Jiems yra svarbu pakeisti ir turėti mažiau priešiškai nusiteikusias jėgas parlamente Kinijos atžvilgiu“, – pasakojo D.Jauniškis.
Jis pabrėžė, kad Kinija gali pasitelkti kibernetinius pajėgumus informacinėms kampanijoms, atakoms prieš kritinę infrastruktūrą, transporto sektorių, taip sukuriant chaosą rinkimų metu.
„Neatmestinas toks variantas, kai buvo skambučiai įspėjantys apie bombas mokyklose, gali būti, kad galime išgirsti, kad ir daugelyje apylinkių jos yra padėtos, taip sukeliant chaosą ir nutraukiant rinkimų procesą“, – teigė VSD vadas.
