Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 10 23

Paslaugos „mirtininkės“: klientų mažai, veikla – nuostolinga, bet vis tiek jų nori vietoje

Valstybės įmonei Registrų centras uždarius padalinius Kazlų Rūdoje, Rietave ir Pagėgiuose, savivaldybių merai žada kovoti, kad jie vėl atvertų duris. Nors Registrų centras aiškina, kad skyriai sulaukdavo mažai klientų, be to, jų veikla neatitiko įstatymų reikalavimų, savivaldybių vadovų manymu, valstybės įmonė turėtų galvoti apie tai, kaip teikti paslaugas arčiausiai žmonių. Ekspertas sako, kad šioje vietoje derėtų nesimesti į kraštutinumus.
Poliklinika
Registracija / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Dėl mieste uždaromo Registrų centro padalinio Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis kreipėsi į Vyriausybę.

Pagėgių savivaldybei vadovaujantis Vaidas Bendaravičius irgi žada imtis veiksmų – kalbėtis su valstybės įmonės vadovybe.

Jų pusėn stojo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė, pareiškusi, kad Registrų centro padalinių uždarymas yra pavyzdys, kaip skurdinami regionai, o kaimiškos vietovės stumiamos atgal į akmens amžių.

Panašiai kai kurie politikai kalbėjo ir apie Lietuvos pašto, kai kurių biudžetinių įstaigų planus optimizuoti tinklą.

15min nuotr./Klaipėdos centrinio pašto skyrius iš istorinio pastato Liepų gatvėje perkeltas į naujas patalpas Herkaus Manto gatvėje.
15min nuotr./Klaipėdos centrinio pašto skyrius iš istorinio pastato Liepų gatvėje perkeltas į naujas patalpas Herkaus Manto gatvėje.

Nesilaikyta reikalavimų

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus pabrėžė, kad sprendimas dėl trijų padalinių uždarymo priimtas pirmiausia dėl įstatymų reikalavimo paisymo.

Jis sakė, kad teisės aktai apibrėžia terminus, per kuriuos turi būti suteiktos viešosios paslaugos, sudarančios apie 90 proc. visų Registrų centro teikiamų paslaugų.

Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovės įregistravimui nustatytas 3 d.d. terminas, juridinio asmens laikinam įtraukimui į Juridinių asmenų registrą – 1 d.d., duomenų apie nekilnojamąjį turtą patikslinimui – 8 val. ir panašiai. Tam tikras paslaugas gyventojai turi teisę įsigyti skubos tvarka.

Registrų centro nuotr./Mindaugas Samkus
Registrų centro nuotr./Mindaugas Samkus

„Po keletą valandų per savaitę veikiančiuose įmonės padaliniuose šių valstybės nustatytų reikalavimų nesilaikoma. Tai ne tik šių miestų gyventojus diskriminuojantis paslaugų teikimas (nesuteikiant galimybės įsigyti paslaugas skubos tvarka), bet ir neatitikimas teisės aktų reikalavimams“, – tikino M.Samkus.

Tai ne tik šių miestų gyventojus diskriminuojantis paslaugų teikimas, bet ir neatitikimas teisės aktų reikalavimams.

Darbo laikas – porą valandų

M.Samkaus teigimu, padaliniai trijose minėtose savivaldybėse veikė nuo keleto dienų iki keleto valandų per savaitę.

Nuolat dirbančių darbuotojų juose nebuvo, į juos dirbti nustatytu laiku turėdavo vykti gretimų padalinių darbuotojai.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Registrų centras
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Registrų centras

„Neturime aiškių duomenų, kokiais motyvais vadovaujantis tuometinė įmonės vadovybė priėmė tokius padalinių steigimo ir veiklos sprendimus. Galima tik numanyti, kad tokį specifinį trijų padalinių darbo laiką galėjo lemti iš anksto apskaičiuota nuostolinga šių skyrių veikla ir prognozuotas itin mažas paslaugų šiuose miestuose poreikis, gretimose savivaldybėse veikiantys didieji įmonės padaliniai, teikiantys visą paslaugų spektrą“, – aiškino Registrų centro atstovas spaudai.

Neturime aiškių duomenų, kokiais motyvais vadovaujantis tuometinė įmonės vadovybė priėmė tokius padalinių steigimo ir veiklos sprendimus.

Anot jo, ilgiausiai iš šių padalinių veikusiame Kazlų Rūdos skyriuje apsilankydavo iki 20 klientų per mėnesį, iš kurių didžiajai daliai teikta konsultacinė pagalba.

Beje, šis skyrius įsteigtas 2007 metų pradžioje, kai Registrų centro valdybos pirmininko pareigas ėjo Kazlų Rūdoje gimęs dabartinis savivaldybės meras Mantas Varaška (tuo metu jis buvo teisingumo ministro patarėjas).

Redo Vilimo nuotr./Mantas Varaška
Redo Vilimo nuotr./Mantas Varaška

Trumpiau veikusiuose Pagėgių ir Rietavo skyriuose fiksuotas poreikis, kaip nurodė M.Samkus, buvo mažesnis – iki keleto klientų per mėnesį.

„Galimai nepatogus ir trumpas skyrių darbo laikas lėmė, kad ir savivaldos institucijos bei verslo įmonės paslaugas įsigydavo arčiau veikusiuose didesniuose padaliniuose. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybė paslaugas įsigydavo ir įsigyja Marijampolėje veikiančiame Registrų centrų padalinyje“, – sakė Registrų centro atstovas.

Pagėgių ir Rietavo skyriuose fiksuotas poreikis buvo iki keleto klientų per mėnesį.

M.Samkus sakė, kad įvertinus įmonės patiriamas sąnaudas, šių padalinių išlaikymas valstybei per metus kainuoja daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Negali vaikytis pelnų

Tačiau tokie Registrų centro argumentai neįtikina savivaldybių, kuriose iki spalio veikė Registrų centro padaliniai, merų.

A.Černeckis teigė, kad veiksmų jau imtasi – parašytas raštas Vyriausybei. Taip pat jis pats kalbėjosi su Registrų centro Klaipėdos padalinio vadove.

„Jie užsispyrę tvirtina, kad čia yra nenaudinga, nepelninga ir niekaip neišeina įrodyti, kad valstybinė įmonė negali vaikytis pelnų, turi teikti paslaugas žmogui, artinti paslaugas prie žmogaus, ne tolinti nuo jo“, – aiškino jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antanas Černeckis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antanas Černeckis

Anot A.Černeckio, pavyzdžiui, kaimuose gyvenantiems žmonėms yra sudėtinga pasiekti didesnius miestus.

„Ir autobusai į visus kaimelius nevažiuoja. Iki Rietavo dar atvažiuoja, šiaip ne taip atsiranda jie, duoda dokumentus ir po savaitės gauna sutvarkytą atsakymą. O dabar, prisidengiant, kad čia vienos dienos paslaugą iš karto suteiktų, apskritai atima paslaugą“, – piktinosi Rietavo savivaldybės meras.

Jie užsispyrę tvirtina, kad čia yra nenaudinga, nepelninga ir niekaip neišeina įrodyti, kad valstybinė įmonė negali vaikytis pelnų, turi teikti paslaugas žmogui, artinti paslaugas prie žmogaus, ne tolinti nuo jo.

A.Černeckis visiškais vėjais vadino Registrų centro informaciją, kad padalinys Rietave aptarnaudavo vos keletą klientų per mėnesį.

„Man sakė – 5–7. Niekas tos statistikos nežino tiksliai. Bet kada nueisi, visada yra eilė žmonių, sėdinčių prie durų. Jeigu mes, savivaldybė, už vieną mėnesį, pažiūrėjau, 3 su viršum tūkstančio eurų sumokėjome už paslaugas. Kaip gali būti nuostolingai? Už pernai pažiūrėjau – 8,5 tūkst. eurų vien savivaldybės sumokėta“, – akcentavo politikas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Registrų centras
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Registrų centras

Iš Vyriausybės A.Černeckis tikisi „protingo požiūrio“. Jis įsitikinęs – jeigu deklaruojama, kad regionams ir jų gyventojams padedama, tai Registrų centro padalinys vėl turėtų atverti duris Rietave.

„Jeigu viską norima sutraukti į vieną ar kelis centrus, tada jau kitas reikalas. Jeigu tik visur taupyti ir žmogui nieko nebereikia... Čia yra požiūrio klausimas“, – pabrėžė meras.

Yra blogai

V.Bendaravičius sakė kol kas dar negirdėjęs gyventojų nusiskundimų dėl to, kad Registrų centras uždarė savo padalinį Pagėgiuose. Tačiau pats faktas esą vertinamas blogai.

„Bet kokiu atveju esame rajonas, gyventojai važiuodavo, tvarkydavosi. Gal nebuvo tiek daug, bet vis tiek tai buvo arti. O šiandien reikia važiuoti arčiausiai į Tauragę. Kiek žinau, Tauragėje šiandien dirba tik dvi moteriškės, kur reikia laukti eiles. Yra blogai“, – įsitikinęs Pagėgių savivaldybės meras.

Asmeninio archyvo nuotr./Vaidas Bendaravičius
Asmeninio archyvo nuotr./Vaidas Bendaravičius

V.Bendaravičiaus sakė nežinantis, koks buvo klientų srautas Registrų centro skyriuje.

„Bet kad žmonės eidavo ir aš pats esu buvęs ne vieną kartą, tai tikrai. Reikėdavo kartais ir ant kėdės pasėdėti, palaukti eilėje“, – pasakojo jis.

V.Bendaravičius tikino, kad tikrai imsis veiksmų, bandant pakeisti Registrų centro sprendimą. Dėl to jis žadėjo tartis su kolegomis iš Rietavo ir Kazlų Rūdos, kalbėtis su valstybės įmonės vadovybe.

„Bent jau tegul grąžina pusę dienos, kad žmonės žinotų, jog yra, atvažiuoja pas mus. Juk mes neprašome etato, nors šiek tiek skirti dėmesio mūsų žmonėms“, – kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras.

Bent jau tegul grąžina pusę dienos, kad žmonės žinotų, jog yra, atvažiuoja pas mus.

Reikia diskusijos apie regionų politiką

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Rimanto Rudzkio teigimu, viešosios paslaugos turėtų būti tvarkomos efektyviai, nesimetant į kraštutinumus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimantas Rudzkis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimantas Rudzkis

Pasak jo, vienas kraštutinumas yra koncentruoti viską viename ar keliuose didmiesčiuose. Kitas – pernelyg didelis noras visas paslaugas priartinti prie kiekvieno žmogaus, nesvarbu, kur jis gyventų.

R.Rudzkis pabrėžė, kad nėra įsigilinęs į konkrečią situaciją dėl uždarytų Registrų cento padalinių.

Jis mano, kad jeigu minėtų skyrių rajonuose paslaugomis buvo labai mažai naudojamasi, vadinasi, biudžeto lėšos naudotos neefektyviai ir juos reikėjo uždaryti.

„Nedarykime mes jau tikrai tokios tragedijos iš to, jog jeigu Registrų centras mažame miestelyje užsidarė, tai, kad žmonėms tai jau yra nepasiekiama. Juk, žiūrėkite, kaip dažnai man ar jums yra tekę kreiptis į Registrų centrą? Paimkime statistinį vidutinį žmogų gatvėje ir paklauskime, kada jis paskutinį kartą kreipėsi į Registrų centrą. Paaiškės, kad labai retai kreipiasi. O Lietuva tai vis dėlto ne Sibiras, susisiekimas pas mus yra pakankamai geras, atstumai nedideli. Taip kad aš kritiškai tikrai nežiūrėčiau į šitą sprendimą“, – komentavo VU profesorius.

Nedarykime mes jau tikrai tokios tragedijos iš to, jog jeigu Registrų centras mažame miestelyje užsidarė, tai, kad žmonėms tai jau yra nepasiekiama.

R.Rudzkis minėjo, kad didžiausia grėsmė Lietuvai – likti trijų miestų šalimi. Pažvelgus į statistiką matyti, kad dalis miestų ir miesteliai sparčiai mažėja. Lietuva „traukiasi“ į didmiesčius. Tiesa, tuo mes nesiskiriame nuo kitų valstybių.

Todėl, VU profesoriaus nuomone, labai svarbi ir reikalinga yra diskusija apie regioninės politikos pagrindus. Pirmiausia pradėti nuo to, kokias viešąsias paslaugas paliekame didesniuose miestuose, rajonų centruose.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Ligoninės akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Ligoninės akimirka

„Koks būtinas paslaugų skaičius turi būti tokiuose miestuose, kaip Utena, Marijampolė ar panašiai. Tai pirmiausia susiję su sveikatos apsauga, teisėtvarkos paslaugomis, paslaugomis švietimo srityje. Pirmiausia čia, nes, bėda tame, kad ir tie miestai tuštėja. Tie patys Pagėgiai dar labiau tuštės, jeigu jiems artimiausias didesnis miestas bus toli.

Nėra mažo miestelio gyventojams labai blogai, jeigu jis pagrindines paslaugas gauna už 30 ar 40 km. (…) Bet jeigu jam visų šitų paslaugų reikės važiuoti į Vilnių, kur atstumas jau bus 200 km, gyvenimo kokybė tame mažame miestelyje labai stipriai pablogės“, – mano R.Rudzkis.

Jeigu visų šitų paslaugų reikės važiuoti į Vilnių, kur atstumas jau bus 200 km, gyvenimo kokybė tame mažame miestelyje labai stipriai pablogės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs