„Nuo 2016 metų Prancūzija, Belgija ir Suomija pradėjo taikyti paslaugą, kad vaikai gali užsakinėti savo tėvams, seneliams paslaugą, kada paštininkas aplanko sodybą, miestelį, žmones kaime ir informuoja giminaičius apie situaciją, kokia yra.
Jis pats neatlieka jokių socialinių funkcijų. Jis yra žmogus, kuris iškviečia, jeigu reikia, socialinį darbuotoją, mediką ar kažką. Tai yra lankymo paslauga [...]. Rytų Europoje tokios paslaugos nėra iš viso. Lietuva būtų pirmoji. Mes galvojam, kad įgyvendinant mobilaus laiškininko programą atsiranda techninė galimybė šią paslaugą teikti“, – taip po susitikimo su Lietuvos pašto vadovybe paslaugą pristatė R.Karbauskis.
Kiek kainuotų, kol kas nežinia
Jis teigė, kad tai – tik idėja. O kaip ji bus realizuota, anot Seimo nario, turės nuspręsti Lietuvos paštas.
„Būtų galbūt ir klausimynas, kurį galėtų užsakyti – konkretūs klausimai, kuriuos, gavus atsakymus, [paštininkas] persiųstų, pavyzdžiui, elektroniniu paštu“, – svarstė R.Karbauskis, pridurdamas, kad Lietuvos pašto darbuotojai galbūt galėtų daryti ir gyventojų nuotraukas.
„Dabar viskas labai modernu – kiekvienas paštininkas turi planšetę, turi visas galimybes atlikti paslaugas, kurių reikia žmonėms“, – kalbėjo jis ir tikino, kad šios paslaugos poreikis – didelis.
Lankymo paslauga, anot politiko, būtų aktuali žmonėms, gyvenantiems kaime, vienkiemiuose, tiems, kurių vaikai emigracijoje užsienyje ar gyvena atskirai nuo tėvų Lietuvoje.
R.Karbauskio matymu, gyventoją paštininkas galėtų lankyti kelis kartus per mėnesį. Lankymo laikas esą galėtų sutapti su tuo, kai išnešiojamos pensijos, atvežamos siuntos. Už paslaugą turėtų mokėti užsakovas.
„Valstybė šito negalėtų padaryti, nes tokiu atveju mes visi užsakytume šią paslaugą – ji būtų nemokama. Prancūzijos pavyzdžiu, galiu paminėti, ten 20 eurų kainuoja tokia paslauga. Tai suma, kuri galėtų būti panaši ar mažesnė. Ji bus prieinama, nes kitaip tos paslaugos niekas neužsisakinės“, – komentavo R.Karbauskis.
Ministerija ne prie ko
Jis aiškino, kad idėjos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija derinti nėra reikalo: „Šitas projektas nereikalauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalyvavimo, nes jokių socialinių paslaugų čia nebūtų teikiama. Vienintelis ryšys yra tame, kad matant poreikį, paštininkas iškviestų socialinį darbuotoją.“
-
Pensijas nešioti siūloma tik universaliųjų pašto paslaugų teikėjams
-
„Atvirai su vadovu“: „Lietuvos pašto“ vadovė A.Sungailienė apie tai, kas yra laimė versle ir kaip tai susiję su joga
-
Lietuvos pašto vadovė A.Sungailienė: 2018-ųjų pelną išlaikyti ir šiemet nebus paprasta
-
A.Sungailienė: nebus delsiama parduoti Lietuvos pašto NT
Tiesa, politikas neatmetė varianto, kad lankymo paslaugą įdiegti galėtų siūlyti ir ministerija, bet tokiu atveju, anot jo, ji turėtų ieškoti būtų, kaip paslaugą finansuoti.
Jei lankymo paslaugą nuspręstų teikti Lietuvos paštas, įmonė gautų papildomas pajamas, nurodė Seimo narys.
„Ir paštui, ir paštininkams čia yra papildomos pajamos, papildoma galimybė. Tai neapkrauna papildomais dideliais darbais. Tai yra įprasta [...] – paštininkai, tie, kuriai socialiai atsakingesni, tas paslaugas teikia ir dabar paskambindami giminėms, pažinodami visus kaimynus.
Žmonės keičiasi, keičiasi amžius, atsiranda pašte naujų žmonių. Tie modernesni paštininkai, kurie dirba su visomis naujausiomis technologijomis, jie mažai pažįsta bendruomenę, nebegali kaip anksčiau to daryti tiesiog iš draugystės“, – aiškino R.Karbauskis.
A.Sungailienė: paslaugą esame pasiruošę įdiegti
Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė tikino, kad siūloma nauja paslauga visuomenei būtų naudinga ir yra įmanoma įgyvendinti.
„Esame bene arčiausiai žmonių. Aplankome visus adresatus visoje Lietuvoje – ypač kaimiškose vietovėse ir atitolusiose vietose. Mes vykstame todėl, nes turime vienokių ar kitokių paslaugų, su kuriomis važiuojame. Ir papildoma paslauga – tik išplėtimas paties vizito. Manome, kad šią paslaugą esame pasiruošę [įdiegti]. Turime technologinius sprendimus šiai dienai ten, kur esame įgyvendinę mobilaus laiškininko projektą, kur laiškininkas turi su savimi visas pašto paslaugas“, – žurnalistams Seime dėstė ji.
Įmonės vadovė nurodė, kad vidutinis paštininkų, dirbančių kaip mobilūs laiškininkai, yra 670 eurų neatskaičius mokesčių. Jei šie darbuotojai imtųsi teikti naują paslaugą, jų alga, anot A.Sungailienės, didėtų.
„Jeigu mes teikiame bet kokią paslaugą, mes ją visą laiką įskaičiuojame ir būtinai ją vertiname“, – kalbėjo ji.
Kiek vartotojui galėtų kainuoti tokia paslauga, kol kas nežinia – esą tai nulems jos apimtis, aktualumas.
„Kai įvertinsim paslaugos poreikį, kai žinosime, kas yra bazė, nuo kurios atsispiriame, tada žinosime, kiek tam reikia skirti laiko. Ir įkainį įvertinsim“, – nurodė A.Sungailienė ir patikino, kad paslaugos kaina būtų prieinama.
Patogi emigrantams
„Jeigu ši paslauga išties būtų tiek populiari, kaip mes šiandieną manome, skaičiuotume ir papildomą pajėgumų poreikį“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė.
Skaičiuotume ir papildomą pajėgumų poreikį.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Vidos Bandis manymu, lankymo paslauga būtų aktuali ir patogi emigrantams – tiems, kurie neturi ryšio su giminaičiais: „Kurie nesinaudoja naujomis technologijomis, gyvena kaime atskirti.“
„Man atrodo kiekvienas norėtų, ypač, jei būtų palanki suma“, – pažymėjo ji.
Gyventojų lankymo paslaugą Lietuvos paštas planuoja pritaikyti jau kitąmet.
