Pasak Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo ir Vaikų globos namų direktoriaus Virginijaus Kelerto, Prūsijos baronų von Keudellių šeimos herbas buvo atidengtas ir pašventintas ne atsitiktinai.
„Jie ne tik buvo šios parapijos steigėjai ir bažnyčios statytojai, bet ir pirmieji vaikų globos namų mūsų krašte įkūrėjai, – pasakojo kunigas. – Mirus mylimai dukrai, baronai von Keudelliai, kaip paminklą jai, Gelgaudiškyje namus suteikė dešimtims našlaičių. Visada žavi toks kilnus žmonių požiūris – ne didžiausią paminklą iš aukso kapinėse pastatyti, o padaryti gera kitiems. Meilę, kurios negalėjo duoti savo dukrai, jie atidavė svetimiems vaikams. Tad vaikų globos namų įsteigimas ir naujų statyba baronų von Keudellių bažnyčiai dovanotose žemėse, yra gražus istorinis tęstinumas.“
Be to, susipažinus su baronų von Keudellių palikuoniais – von Hulsenų giminės atstovais, kurie viešėjo mūsų krašte praėjusių metų vasarą, paaiškėjo, kad von Keudellių šeimos herbas, norint apsaugoti jį nuo sunaikinimo, iš Gelgaudiškio baronų kapinaičių buvo perkeltas į Šakių evangelikų Liuteronų bažnyčią.
Tačiau jo apsaugoti ir čia nepavyko. Kunigas prisiminė, kad sovietmečiu bažnyčia buvo paversta ir sporto sale, ir kino teatru, ir paprasčiausiu sandėliu, kol galiausiai buvo vandališkai išdaužyta. Tačiau pakilusi iš griuvėsių, ji ir vėl gyvena, o prieš aštuonerius metus šalia įkurtuose vaikų globos namuose prieglaudą ir meilę rado 265 vaikai, kurių likimus buvo sudarkęs tėvų netikėjimas ar kitos gyvenimo negandos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strategija numato mažinti vaikų skaičių globos namuose ir optimizuoti šių įstaigų tinklą siekiant priartinti globojamą vaiką prie šeimyninės aplinkos, kad jis pasiruoštų gyventi visuomenėje kaip visateisis narys, mokėtų ir skalbti, ir virti, ir tvarkyti savo finansus.
Atsižvelgdami į tokią strategiją, kad galėtų išlikti, Vaikų globos namai turi ieškoti būdų, kaip priartėti prie reikalaujamų šeimyninių sąlygų. Todėl visiškai suprantama, kad šiandien reikia pradėti ieškoti išeities, kad Vaikų globos namai atitiktų ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos reikalavimus. V.Kelerto teigimu, naujieji šeimyniniai vaikų globos namai bus ne tik jaukūs, gražūs ir moderniški, bet ir turės keturis atskirus korpusus su atskiromis virtuvėmis, miegamaisiais ir pagalbinėmis patalpomis, kuriuose šeimynos principu gyvens po aštuonis vaikus ir vieną jų globėją, vadinamą mamą.
Į šventę susirinkę Vaikų globos namų steigėjai, nuolatiniai pagalbininkai ir rėmėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos negailėjo gražių žodžių šiai gražiai idėjai – Šakiuose turėti modernius, tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius vaikų globos namus. Iškilmių ceremoniją pradėjęs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis pabrėžė, kad mūsų visų gyvenimo ir šeimos kertiniu akmeniu yra ir turi būti Jėzus Kristus. „Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus.“ (Kor.3,11).
Vokietijos parlamento narys Axelis Knoerigas, su parama vaikams čia atvykstantis jau bene dešimt metų, džiaugėsi, kad pagrindinis evangelikų liuteronų parapijos veiklos tikslas – meilė artimui. Todėl ne veltui šalia vaikų globos namų, čia glaudžiasi ir Neįgaliųjų dienos centras, ir nuskriaustoms moterims įkurti Moterų krizių namai, ir anoniminių alkoholikų grupė.
Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, kurio dėka šiandien pradėtas įgyvendinti naujasis vaikų globos namų statybos projektas, atviravo, kad visada labai smagu prisiglausti prie sėkmingų, prie gerus darbus darančių žmonių, tada ir pats atrodai geresnis ir gražesnis. Ne veltui jis prisiminė kadaise jam šios bendruomenės dovanotą paveikslą, kuris vadinosi „Linksmas lietus Šakiuose“, vos prasidėjus iškilmėms, dangus tarsi praplyšo.
„Matyt, iš tiesų, čia lietui lyjant vyksta dideli stebuklai“, – teigė A.Vidžiūnas, kalbėdamas apie bendruomenės veiklą ir simbolinės kapsulės įbetonavimą naujųjų vaikų globos namų pamatuose. Senas evangelikų liuteronų parapijos bičiulis ir rėmėjas Klausas Looftas pirmiausiai pasveikino svarbiausius šių iškilmių dalyvius – vaikus, kuriems ir bus statomi naujieji modernūs namai, nes taip buvo įpareigotas prieš išvykstant į Lietuvą. Jis patikino, kad po dviejų mėnesių ir vėl čia atvyks, kad galėtų apsitarti, kuo jų bendruomenė galėtų prisidėti prie vaikų gerovės kūrimo.
Naujomis statybomis džiaugėsi ir rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius ir seniūnijos vadovas Alfonsas Jakas. „Gerumo niekada nebūna per daug, o dėl vaikų nieko negaila“, – teigė meras, duodamas įžadą atlikti visus darbus iki galo. Vadovaujami Brunlos evangelikų liuteronų parapijos kunigės Steffi Star, svečiai iš Vokietijos, pritariant gitarų skambėjimui sugiedojo giesmę, pilną džiaugsmo, tikėjimo ir pasitikėjimo. Kaip sakė kunigė, nors naujosioms statyboms prireiks nemažai laiko ir jėgų, nebūkime nusiminę ir nuliūdę – Dievas yra tarp mūsų, nes tikėjimas – nėra liūdesys. Tikėjimas – tai viltingas džiaugsmas ir Dievo meilės jautimas.
Vyskupas M.Sabutis priminė, kaip Jėzus Kristus mylėjo vaikus. „Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, – neįeis į ją. Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.“ (Mk 10, 13 – 16) Mat Dievo karalystėje pats mažiausias taps pačiu didžiausiu.
Prieš dėdami kertinį akmenį naujų namų statybai, kad čia gyvenantys augtų tikėjime, meilėje ir viltyje, mūsų krašto atstovai ir bendraminčiai iš Vokietijos, pritariant ir griausmui iš dangaus, pasirašė aktą, kuriuo pasižadėjo padėti, susidūrus su sunkumais statybos darbuose.
Šis aktas kartu su pinigų pavyzdžiais, rajoninių laikraščių „Draugas“ ir „Valsčius“ penktadieniniais numeriais bei nuoširdžiausiais baronų von Keudellių palikuonio Krafto von Hülseno, buvusio Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Alexanderio von Romo, Šlėzvigo-Holšteino žemės Raudonojo Kryžiaus prezidento Henningo Kramerio, „Rotary“ klubo prezidento dr. Wilhelmo Poserio bei „Inner Wheel“ klubo prezidentės Andrea Lindemann sveikinimais buvo įdėti į kapsulę, kuri su Dievo palaiminimu buvo įbetonuota į naujai statomų vaikų globos namų pamatą.
Nors negailestingai pliaupė lietus, tačiau jis nesugadino šventinės nuotaikos ir kertinio akmens pašventinimo, kai lietuvių ir vokiečių kalbomis skambėjo: „Tėve mūsų, kuris esi Danguje... teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje...“
