Ketvirtadienį už valdančiųjų teiktą Konstitucijos pataisų projektą balsavo 78 Seimo nariai, nors reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Tai buvo pirmasis balsavimas. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka.
E.Gentvilas: J.Razmos projektas pažodžiui įgyvendina EŽTT sprendimą
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra nurodęs netaikyti amžino draudimo per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimą, o ne į prezidentus.
„Šimtu procentų įgyvendinant EŽTT sprendimą buvo surinkti parašai kitam projektui, tačiau jis nesvarstomas, o svarstomas šitas, daugumos remiamas, projektas ir jame numatoma daugiau negu numato EŽTT. Tai mes ir negalėjome balsuoti, – 15min aiškino parlamentaras. – Yra alternatyvus Jurgio Razmos projektas, už kurį nebalsuojama, nors jis pažodžiui įgyvendina EŽTT sprendimą.
O šitas, kurio šiandien nepavyko prastumti valdantiesiems, žengia toliau – suteikia [teisę] R.Paksui kandidatuoti ne tik į Seimo narius, kaip pasako Strasbūro teismas, bet ir į kitas pareigas, pavyzdžiui, teisėjo, prezidento ir taip toliau.“
2011 metais EŽTT Didžioji kolegija konstatavo, kad Lietuva pažeidė R.Pakso teises, kai po apkaltos uždraudė jam ateityje tapti Seimo nariu.
„Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka buvo neproporcingas“, – pripažino teismas.
Tik tokį sprendimą, anot E.Gentvilo, ir reikėtų įgyvendinti.
„J.Razmos projektas būtent tai ir realizuoja. Jeigu valdantieji nesutinka su tuo, reiškia jie patys balsuodami prieš J.Razmos projektą ar net neteikdami to projekto į darbotvarkę, jie tokiu būdu pasirašo po sankcijomis Lietuvai. Tai yra vienintelis kelias, kuris atitinka EŽTT sprendimą. Teks grįžti prie to projekto“, – dėstė liberalas.
I.Šimonytė: Seimo dauguma sugudravo
Analogiškus argumentus, kodėl balsavo prieš Seime svarstytą pataisą, išdėstė Seimo konservatorių frakcijos narė, pareiškusi norą dalyvauti prezidento rinkimuose, Ingrida Šimonytė.
„[...] Teismo sprendimas yra gerokai siauresnis negu tai, kas buvo bandoma padaryti. Niekaip nedingsta tos iniciatyvos būtent prezidento rinkimuose numatyti galimybę priesaiką sulaužusiam asmeniui kandidatuoti, nors teismo sprendimas apie tai visiškai nekalba. Jeigu būtumėm sprendę tą problemą, kurią reikia išspręsti, tai yra, galimybės tapti Seimo nariu, manau, Seime ta pataisa palaikymo būtų sulaukusi“, – komentavo parlamentarė, pridūrusi, kad R.Pakso, kaip konkurento rinkimuose, niekas nebijo.
„Suvokiant tai, kad teismo sprendimą reikia įvykdyti, vis dėlto yra Seimo daugumos kaip ir moralinė pareiga rasti tokį sprendimą, kuriam Seime rastųsi tiek balsų, kiek reikalinga Konstitucijai pakeisti.
Aš manau, kad pati Seimo dauguma sugudravo, pasiūlė šitą sprendimą žinodama, kad nebus pakankamai balsų, ir dabar, aišku, visada galima būtų kaltinti opoziciją, bet aš tai laikausi kitos nuomonės. Reikėjo svarstyti toliau tą pataisą, kuri būtų praėjusi“, – dėstė I.Šimonytė.
Opozicijos siūlymui paramą išreiškė premjeras
Rugsėjį Seimas grąžino tobulinti opozicijos inicijuotą Konstitucijos pataisų projektą, kuris leistų per apkaltą pašalintiems asmenims kandidatuoti į Seimą praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo mandato panaikinimo ar pašalinimo iš pareigų, tačiau draustų būti renkamam Seimo pirmininku ar vicepirmininku. Taip pat jos neatvertų galimybės kandidatuoti į prezidentus.
Opozicijos teiktam projektui palaikymą išreiškė „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis, laikęsis pozicijos, kad pataisos „visiškai įgyvendina EŽTT sprendimą“.
„Tvarkiečiai“ siūlymą kritikavo, teigdami, kad jis prieštarauja Konstitucijai, nes neleidžia per apkaltą pašalintam ir į Seimą išrinktam asmeniui eiti parlamento pirmininko ar vicepirmininko pareigų.
Seimo pirmininko pavaduotoja „valstiečių“ frakcijos narė Rima Baškienė komentuodama susidariusią situaciją teigė, kad parlamentarai, norintys, kad dalyvavimo rinkimuose klausimas vėl pasiektų Seimą, turi registruoti naujus teisės aktų projektus.
R.Baškienė: prireiks dar mažiausiai keturių mėnesių
„Kažkam turi gimti naujas įstatymo projektas“, – 15min sakė Seimo vicepirmininkė R.Baškienė ir pridūrė nežinanti, ar tarp valdančiųjų yra norinčių registruoti naujas Konstitucijos pataisas.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad Konstitucijos pataisa reikalauja labai didelio [laiko] tarpo. Vien tarp priėmimų – trys mėnesiai, o dar pateikimas, svarstymas komitetuose... Iš tikrųjų matyčiau keturių mėnesių laikotarpį, jeigu teigiamai viskas pasisuktų“, – pasakodama, kiek reikės laiko, kad būtų priimtos naujos pataisos, aiškino R.Baškienė.
Anksčiau Teisingumo ministerijos Atstovavimo EŽTT skyriaus vedėjas Donatas Murauskas yra sakęs, kad jei iki spalio Seime nepajudės pataisos, atversiančios kelią R.Paksui kandidatuoti rinkimuose, Lietuvai grės sankcijos.
R.Paksas: kitų metų prezidento rinkimai gali būti pripažinti neteisėtais
R.Paksas sako, kad kitų metų šalies vadovo rinkimai gali būti pripažinti neteisėtais, Seime žlugus dar vienam bandymui atverti jam kelią kandidatuoti.
„Aš manau, kad Lietuvos politinė valdžia ir visas isteblišmentas turi ruoštis tam momentui, kad būsimieji prezidento rinkimai (...) gali būti pripažinti kaip pažeidžiantys žmogaus teises ir neligitimūs“, – BNS ketvirtadienį sakė buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.
„Kaip tai gali įvykti, aš atskleisiu šiek tiek vėliau“, – pridūrė jis.
Pasak Europos Parlamente šiuo metu dirbančio politiko, Seimo sprendimas pirmiausia pažeidžia rinkti jį norinčių piliečių teises.
„Konstitucijos dieną taip valytis kojas į Konstituciją, mano supratimu, yra teisinis nihilizmas, kuris yra paskatintas politinių interesų“, – kalbėjo R.Paksas.
