Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 08 25

Patalynės blakės: žmones kandžiojantys kraujasiurbiai Anglijoje kelia paniką

„Saldžių sapnų, ramių blusų, kad nekąstų kūno jūsų“. Šis senas palinkėjimas prieš miegą aktualus ir šiomis dienomis. Per pastarąjį dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje smarkiai padaugėjo patalynės blakių ir blusų apgyventų būstų. Nors kandžiojami žmonės įvairiomis priemonėmis bando išnaikinti parazitus patys, ekspertai tvirtina, kad šį darbą derėtų patikėti profesionalams.
Patalynės blakė.
Patalynės blakė. / Flickr.com

Patalynės blakėmis vadinami vabzdžiai kelią paniką jų namuose aptikusiems gyventojams. Apie jų naikinimą sklando daugybė mitų. Vienas iš jų – namuose pastebėjus šių kenkėjų židinius, būtina atsikratyti visais baldais ir įsigyti naujus.

Jungtinės Karalystės parazitų naikinimo kompanijos „D&D Services“ įkūrėjas Darius Seliokas griežtai paneigė šį įsitikinimą. „Išvertus pažodžiui iš anglų kalbos „Bed bug“ reiškia lovos vabalą, tai žmones ir suklaidina. Prisiklausę visokių patarimų, jie išmeta lovas ir mano, kad bėda išspręsta. Deja, blakės veisiasi visur, tad iš kiaušinėlių kilimuose, lempose, sienų plyšiuose, balduose išsirita palikuonys ir atropoja į naujas lovas“, – sakė ekspertas.

14 metų parazitus naikinančio D. Selioko teigimu, didžiausias blakių poveikis žmonėms – psichologinis šokas.
14 metų parazitus naikinančio D. Selioko teigimu, didžiausias blakių poveikis žmonėms – psichologinis šokas.

Keturiolika metų parazitus naikinantis lietuvis tvirtino, kad tokių vabzdžių sunaikinti parduotuvėse parduodamomis priemonėmis – neįmanoma. Pasak vyro, blakėms būtini ilgalaikio veikimo insekticidai, kurie neparduodami įprastose parduotuvėse. Naikinant nemalonius įnamius svarbu dezinfekuoti visą namą, kad būtų sunaikinti ne tik patys vabzdžiai, bet ir jų kiaušinėliai. Taip pat ekspertas nepataria valyti tik vieno kambario, mat patalynės blakių išplitimo teritorija – didelė, tad tik laiko klausimas, kada kraujasiurbiai vėl atklys į švarią lovą.

Kenkėją ne visada atpažįsta

Patalynės blakių buvimo vietas aptikti nesunku. Savo apgyventą teritoriją jos pažymi juodomis išmatomis, kurių paliekami taškeliai labai smulkūs ir primena pelėsį. Pasak D.Selioko, labai atidžiai besitvarkantys gyventojai dažnai pastebi net menkus blakių židinius, tačiau dažniausiai apie savo egzistenciją vabzdžiai „praneša“ patys – sukandžioja šeimininką.

Gamta jas sukūrė mintančias krauju, tad išalkusios jos puola žmogų.

Pasak kenkėjų naikintojo, šie parazitai dažnai supainiojami su kitkuo, pavyzdžiui, alergine reakcija ar uodo įkandimu: „Žmonės blakių įkandimus neretai palaiko uodų. Pirmiausia, uodo zyzimą tikrai girdėsi, o antra, vienas uodas neįkąs tiek daug kartų. Jis pavalgo ir nuskrenda, o blakės kanda daug ir visur, tikrai primena alergiją.“

Vyras pasakojo, kaip į vienų klientų namus atsikraustė naujas gyventojas, kuris buvęs išbertas ir manė, kad jam prasidėjo alergija. „Po mėnesio ta pati „alergija“ pasireiškė visiems gyventojams. Žmogus net nesuprato, kad jį kandžioja blakės“, – tvirtino pašnekovas.

Patalynės blakė – smulkus plokščias vabzdys, mintantis žmonių krauju. Iki pusės centimetro užaugantys vabalėliai maisto ieško tik tamsiu paros metu, dieną jie slepiasi savo lizduose ir peri kiaušinėlius. Patalynės blakių spalva varijuoja nuo šviesiai rusvos iki raudonai rudos, priklausomai nuo jų amžiaus bei laiko, praėjusio nuo paskutinio maitinimosi. Skirtingai nei kiti vabzdžiai, patalynės blakės nesimaitindamos gali išgyventi iki metų, tad net atsikrausčius į naują būstą, kuriame ilgai niekas negyveno, galima aptikti šių parazitų kolonijų.

Blogiausia reakcija – gėda prisipažinti

Devynioliktame amžiuje net 75 procentai Jungtinės Karalystės namų buvo užkrėsti patalynės blakėmis, pagerėjus higienos įpročiams bei sukūrus naikinimo priemonių skaičius sumažintas iki 25 proc. Šiuo metu kraujasiurbiai vėl gausiai įsikuria gyvenamuose namuose, mat tampa atsparesni cheminėms priemonėms, be to, kartu su žmonėmis „keliauja“ po visą pasaulį ir taip dar labiau plinta.

Prieš keletą amžių parazitai namuose apsigyvendavo dėl higienos stokos, tad iki šių dienų manoma, jog patalynės blakės, kaip ir tarakonai ar kiti gyviai, įsikuria tik ten, kur purvina. Dėl šios teorijos žmonėms gėda prisipažinti, kad juos apniko blakės, tad bijodami smerkimo ir nesiimdami reikiamų priemonių jie kenčia patys ir perduoda kraujasiurbius kitiems.

Patalynės blakių įkandimai dažnai painiojami su alergine reakcija.
Patalynės blakių įkandimai dažnai painiojami su alergine reakcija.

Pasak parazituojančių vabzdžių naikinimo srityje besispecializuojančio D.Selioko, jam labai dažnai tenka susidurti su neadekvačiu žmonių požiūriu.

„Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, supratę, kad pas juos įsikūrė blakės – baimė prisipažinti. Žmonės turi suprasti, kad blakių parsinešti galima iš bet kur ir tai nereiškia, kad esate nevalyvas. Pavyzdžiui, žmogus prieš kelionę po lova susideda savo lagaminus, į juos įlenda blakių. Oro uoste lagaminas atsiduria šalia kitų lagaminų ir blakės nuropoja į juos. Taip nieko neįtariantis keleivis parsineša parazitų namo. Tada joms vienodai rodo – švarūs namai ar ne, jos tik nori valgyti“, – požiūrį į parazitus bandė pakeisti lietuvis.

Žmonės turi suprasti, kad blakių parsinešti galima iš bet kur ir tai nereiškia, kad esate nevalyvas. 

Jungtinės Karalystės pakelėse dažnai galima išvysti išmestų baldų ar lovų čiužinių, kuriuos neretas parsigabena namo.

Taip pat populiaru didesnius namų apyvokos daiktus pirkti panaudotus sendaikčių turguose ar specializuotose parduotuvėse.

Kenkėjų naikintojas pataria žmonėms nieku gyvu neimti ir nepirkti panaudotų daiktų, nes juose labai dažnai įsikūrę parazitai.

„Čia atvažiavę lietuviai mano, kad Anglija – stebuklų šalis, kurioje gerų daiktų galima prisirinkti pakelėse. Nė velnio niekas nemėto geros būklės daiktų. Jei prie namo pamatėte gerą čiužinį, beveik garantuotai jame bus blakių. Blakių išmatos labai primena pelėsį, tad žmonės apsigauna, nusivalo tuos čiužinius ir džiaugiasi savo sėkme, kol supranta, kad papuolė į bėdą. Neimkite senų daiktų!“ – primygtinai tikino ekspertas.

Patalynės blakių išmatos panašios į pelėsius.
Patalynės blakių išmatos panašios į pelėsius.

Lietuvis patarė labai gerai apžiūrėti ir perkamus čiužinius bei baldus. Ypač, jei jie anksčiau buvo naudoti kitų žmonių. Patalynės blakių išmatos geriausiai matomos ant medinių paviršių, tad jei ant baldo pastebima juodų taškelių, tokio verčiau nepirkti.

Vyras pabrėžė, kad parazitų gali būti net parduotuvėse parduodamose lovose. Mat naudotais daiktais prekiaujantys pardavėjai neretai juos taip pat susirenka iš pakelių, nuvalo, apvelka celofanu ir parduoda kaip švarius bei dezinfekuotus: „Mačiau lovų, kurios dar neišvyniotos iš plastikinių apvalkalų, o jose jau knibždėte knibžda blakių.“

Parazitai sukelia psichologinį šoką

Nors moksliniais tyrimais neįrodyta, kad patalynės blakės perneša ligas ar gali kitaip stipriai pakenkti žmogaus sveikatai, visuotinai pripažįstama, jog šie įnamiai palieka neišdildomą įspūdį ir psichologinį šoką ilgam.

Įkandus blakei vieta parausta, kartais nesmarkiai patinsta ir ima niežėti. Kai kuriais atvejais žmonėms sukeliama alerginė reakcija, tačiau rimtesnių sveikatos sutrikdymų nenustatyta.

Patalynės blakių naikinimo ekspertai lyg susitarę tvirtina, kad didžiausias šių parazitų sukeliamas poveikis – psichologinis diskomfortas ir po jo pasireiškianti panika. Kai kurie žmonės net po vabzdžių išnaikinimo namuose bijo eiti į savo lovas, kiti jas tiesiog išmeta ir įsigyja naujas.

Net išnaikinus vabzdžius, atsigulę į lovą ir pajutę bent plaukelio prisilietimą, žmonės paranojiškai šoka, meta antklodę ir tikrina lovą.

D.Seliokas pasakojo, jog jo darbo praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad sukandus patalynės parazitams žmonės miegodavo įsijungę šviesą bei sėdėdami ant lovos krašto, mat tuomet parazitai nepuola. Išnaikinus kraujasiurbius jie kurį laiką ir toliau taip miega, kol įsitikina, kad niekas nebegresia.

Nuolat neišsimiegantys parazitų apnikti gyventojai net švariuose namuose dar kurį laiką neranda ramybės: „Net išnaikinus vabzdžius, atsigulę į lovą ir pajutę bent plaukelio prisilietimą, žmonės paranojiškai šoka, meta antklodę ir tikrina lovą. Kol gyvena su blakėmis žmonės neišsimiega, būna išvargę, o jas išnaikinus vis dar sunkiai užmiega, bijo eiti į savo lovą.“

Panašų elgiasį sukelia ir blusos, kurios, pasak specialisto, ne mažiau opi problema Anglijoje. Šiuos šokuojančius parazitus perneša lapės, o išsibarsčiusias lauke jas „susirenka“ naminiai gyvūnai. Blusos vadinamos ektoparazitais, kurie gyvena ir maitinasi šeimininko kailyje. Nors ant žmonių odos jos negyvena, tačiau gali šokuoti namuose, kuriuose auginamas šuo ar katė.

Pasak D.Selioko, didžiausios bėdos dėl blusų žmonėms prasideda atsikračius ar netekus naminio gyvūno. Kurį laiką blusos gali išbūti nesimaitinusios, tačiau tam, kad veistųsi, joms reikia kraujo. Kai namuose nebėra kailinio gyvūno, jos randa kitą maisto šaltinį – žmones.

„Dažnai gyventojai stebisi, iš kur jų namuose staiga atsirado šitiek blusų. Šie parazitai nuolat gyvena namuose šalia gyvūno, tačiau kanda tik šeimininkui. Jeigu jo nelieka, blusos neturi, kur dėtis, joms reikia maitintis, gamta jas sukūrė mintančias krauju, tad išalkusios jos puola žmogų“, – šoklių kraujasiurbių mitybos ypatumus dėstė jų naikintojas.

Pasak pašnekovo, Anglijos lietuviai į jį pagalbos kreipiasi dėl įvairių parazitų, tačiau dažniausiai – vabzdžių. „Lietuviai – savamoksliai naikintojai, tad jie dažnai randa savų būdų, kaip išnaikinti, pavyzdžiui, graužikus. Į mane kreipiasi, kai jau nebesusitvarko patys“, – kalbėjo parazitų naikintojas.

Parazitų naikinimas namuose – nepigi paslauga, priklausanti nuo įvairių sąlygų. Pasak lietuvio eksperto, naikinimo kainos labai varijuoja: „Mano gyvenamame Greivsende blakių naikinimas dviejų miegamųjų bute kainuoja nuo 240 svarų sterlingų (328,26 euro) plius PVM iki 700 svarų sterlingų (957,44 euro), priklausomai nuo įmonės darbo metodikos, pasirenkamų būdų bei priemonių.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?