Patarėja atsakė, kodėl prezidentas vetavo pataisas dėl testų ir nieko nepasiūlė pats

Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimus, kuriais siūlyta įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams, G.Nausėda vetavo trečiadienį.

Grąžinęs pataisas Seimui, savo siūlymų šalies vadovas nepateikė.

„Prezidentas kartu su komanda ir sveikatos ekspertais vertino ir svarstė tam tikrus pataisymus, tačiau kada mes matome galbūt kažkokias įstatymo variacijas, vis tiek pagrindinis įstatymo tikslas išlieka tas pats. Teisėkūros instrumentas neleidžia labai plačiai teikti pasiūlymų, jis turi būti to įstatymo ir to objekto rėmuose.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Irena Segalovičienė (centre)

Nėra turbūt tokio pasiūlymo, kuris gerokai pagerintų šitą įstatymą, išspręstų rizikas, kurias prezidentas įvardijo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo šalies vadovo patarėja I.Segalovičienė.

Prieš vetuodamas pataisas dėl mokamų testų, prezidentas jas aptarė su Sveikatos ekspertų tarybos nariais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Seimas iš naujo svarstys prezidento vetuotas pataisas dėl mokamų testų.

Jie, pasak patarėjos, išdėstė įžvalgas, kodėl pataisos dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems galėtų būti naudingos, bet taip pat esą pažymėjo, jog gyventojai neturi būti verčiami skiepytis nuo koronaviruso.

„Sveikatos ekspertų taryba išdėstė savo įžvalgas ir požiūrius, kodėl galbūt galėtų būti naudingas šis įstatymas. Visi kartu in corpore ieškojo mokslinių įrodymų, kurie pasakytų, kad galbūt ta prievarta veikia. Ir veikia ne tiek pasivakcinavimą, kiek sąmoningą vakcinaciją, kas yra labai svarbu.

Įžvalgos taip pat buvo susijusios su analize rizikų, kurios galėtų būti. Viena pagrindinių rizikų – šiandien reikia susitelkimo, reikia sąmoningumo, didinti žmonių norą patiems eiti vakcinuotis, o ne juos versti, nes žmonės turės vakcinuotis dar ir trečia doze, ir galbūt ketvirta“, – dėstė I.Segalovičienė.

Šiandien reikia susitelkimo, reikia sąmoningumo, didinti žmonių norą patiems eiti vakcinuotis, o ne juos versti.

Ketvirtadienį balsuodamas dėl prezidento veto, Seimas jam nepritarė ir toliau svarstys, ar darbuotojai nuo gruodžio už privalomus COVID-19 testus turėtų susimokėti patys.

Balsavimas suplanuotas lapkričio 11-ąją.

Vetuodamas pataisas, prezidentas teigė, jog įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Tai, anot prezidentūros, reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog klausimas dėl apmokėjimo už testus yra susijęs ne su epidemiologija, o su efektyviu viešųjų finansų valdymu.

Vienareikšmio vertinimo nepateikė

Portalo 15min kalbinti ekspertų tarybos nariai pažymėjo, kad prezidentui buvo pateikti įvairūs argumentai, kodėl testai turėtų arba neturėtų būti mokami, o sprendimą dėl įstatymo priėmė jis pats.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno teigimu, dar prieš šį posėdį įvyko keletas darbinių susitikimų aptarti, kokią statistiką ir kitą medžiagą nagrinėti, kokių rekomendacijų reikėtų.

„Penktadienį buvo susitikimas su prezidentu. Visiškai darbinis, prezidentas tiesiog normaliai paklausė, ką ekspertų tarybos nariai mano (apie įstatymą – red. past.).

Prezidentui buvo išvardinti visi „už“ ir „prieš“. Labai plačiai pažiūrėta: nuo pačių testų laboratorinių dalykų, peržvelgti niuansai iki tokių dalykų, kaip psichologiniai momentai“, – aiškino pašnekovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

Jis patikino, kad G.Nausėdai nebuvo suformuluotas konkretus pasiūlymas, pasirašyti įstatymą ar ne.

„Buvo labiau akademiniai dalykai – labai konkretūs dalykai iš mokslinės pusės, – pažymėjo M.Stankūnas. – Pasižiūrėjome vakcinacijos tempus, užsikrėtimus,kitų šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.“

Panašus buvo ir kitos ekspertų tarybos narės, to paties universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanės profesorės Ramunės Kalėdienės komentaras.

„Mes kalbėjomės beveik valandą – buvo daug už ir prieš. <…> Tiesiog apžvelgėme visus aspektus – tiek žmogaus teisių, tiek etikos, tiek poveikio vakcinavimosi greičiams. Buvo labai daug argumentų ir „už“, ir „prieš“. Prezidentūra paskui savo nuožiūra priėmė sprendimą.“

Pasak profesorės, ekspertų taryba neskaičiavo, kaip pasidalijo jų balsai – ar buvo daugiau rekomendacijų priimti sprendimą, ar vetuoti.

Ramunė Kaledienė

„Ne, tikrai to neskaičiavome. Kiekvienas dėstėme argumentus ir „už“, ir „prieš“, ir nebuvo jokio balsavimo, neturėjome galiausiai prieiti prie kažkokios vienos nuomonės, todėl nebuvo ir skirstymosi. Tai buvo tiesiog tokia mokslinė diskusija“, – kalbėjo R.Kalėdienė.

Pasak jos, pasitarimo metu ekspertai išdėstė savo vertinimus dėl situacijos sprendimo būdų kitose šalyse ir pateikė įžvalgas, kaip situacija atrodytų Lietuvoje.

Nors pašnekovė atsisakė atskleisti, kokios pozicijos laikosi pati, įvertino prezidento argumentą dėl to, kad mokamas testavimas galėtų sumažinti besitestuojančių skaičių: „Man sunku dabar diskutuoti su šiuo sprendimu. Žinoma, kiekviena mokama paslauga šiek tiek mažina prieinamumą, bet mes čia galime surasti įvairių sprendimo būdų.“