„Teismų įstatymo projektas jau artimiausiomis dienomis bus registruotas Seime, esminiai siūlomi pakeitimai yra trys: pirmiausia, dėl atrankų į teisėjus organizavimo, antras dalykas – specializuotų apygardos administracinių teismų pertvarka, trečias dalykas – atverta galimybė teisinę patirtį valstybės tarnyboje turintiems asmenims pretenduoti į apygardos administracinį teismą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J.Šovienė.
Anot jos, šiuo metu vykdoma pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra „itin biurokratinė ir paremta pertekliniais reikalavimais“, todėl trunka gana ilgai, laisvos teisėjų vietos neužpildomos laiku, o Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai tenka pakartoti tenka vertinti tuos pačius pretendentus „keletą ar net keliolika kartų per metus“.
Projekte, pasak patarėjos, parengtame projekte numatyta įtvirtinti nuolatines teisėjų atrankas į apylinkių ir apygardų teismų lygmenis, o ne į konkrečius teismus, taip pat būtų numatytos ad hoc atrankos (pagal poreikį) į aukštesnės instancijos teismus ar į vadovaujančias pareigas.
Tai pat ketinama atsisakyti reikalavimo teisėjui privalomai dalyvauti atrankoje, jei jis siekia persikelti iš vieno tos pačios pakopos teismo į kitą, ar iš vienų rūmų į kitus to paties teismo viduje.
„Projektu siūloma reorganizuoti šiuo metu veikiančius apygardos administracinius teismus ir įsteigti vieną – Lietuvos apygardos administracinį teismą, veikiantį visoje Lietuvos teritorijoje. Siūlome atsisakyti išimtinio administracinių ginčų teismingumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ginčų nagrinėjimą skirti tose teismo patalpose, kurios yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos. Ši nuostata priartins teismą prie žmonių, kurie bylinėjasi su valdžios, valstybės institucijomis dėl institucijų biurokratizmo ar neveikimo“, – kalbėjo J.Šovienė.
Ji sako, kad pakeitimai sudarys prielaidas teismuose užtikrinti tolygesnį darbo krūvį, administracinių teismų efektyvesnį resursų panaudojimą, padidins teisėjų specializacijos galimybes.
„Be to, kadangi atsitiktinis atrankos kriterijus bus taikomos absoliučiai visoms apygardos administraciniame teisme gautoms byloms bei bus daromas centralizuotas kolegijų sudarymas, bus sustiprinta ir korupcijos prevencija“, – kalbėjo patarėja.
Ji atkreipė dėmesį, kad teismų sistema yra „pakankamai uždara“, o tai lemia, jog vos keli procentai pretendentų į teisėjus yra ne iš teismų, t.y. ne teisėjai ar jų padėjėjai, o mokslininkai, valstybės institucijų, privataus sektoriaus teisininkai.
„Po diskusijų su mokslininkais, kai kuriais Seimo nariais, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija projektu siūlome atverti platesnes galimybes solidžią teisinę patirtį viešojo administravimo srityje turintiems asmenims, ypač, kurie dirba specializuotose institucijose, pavyzdžiui, Mokestinių ginčų komisija, Administracinių ginčų komisija, pretenduoti tapti apygardos administracinio teismo teisėjais“, – tvirtino J.Šovienė.
Anot jos, šiuo metu tokie asmenys, atitinkantys bendruosius teisėjams keliamus reikalavimus, gali pretenduoti tik į bendros kompetencijos teismą.
Kaip skelbta anksčiau, projektuose siūlomais pakeitimais tobulinamas reguliavimas dėl galimybės rengti teismo posėdžius nuotoliniu būdu, skatinamas teismų procedūrų skaitmeninimas, plečiamas teisingumo vykdymo prieinamumas visuomenei.
Šalies vadovas siūlo, kad Seimui priėmus tokias pataisas jos įsigaliotų atitinkamai nuo 2022 metų – dėl pretendentų į teisėjus atrankos modelio pakeitimo ir teismo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu, bei nuo 2023 metų – dėl bendros teismų, sudarytų iš teismo rūmų, veiklos teritorijos nustatymo ir teritorinio teismingumo taisyklių pakeitimo, Lietuvos apygardos administracinio teismo įsteigimo.
