Abu ekspertai sutarė dėl vieno: J.Narkevičius dirbti liks.
„Tie tiltai, kurie buvo su prezidentu, jei ne visiškai sugrius, tai taps labai sunkiai naudojami. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad prezidentas turės ieškoti paramos politiniam spektre kitose partijose. Realūs kandidatai į naujus draugus yra konservatoriai arba socialdemokratai“, – kalbėjo L.Ulevičius.
M.Lingė tikino, kad G.Nausėdai kivirče dėl J.Narkevičiaus koją pakišo jo paties rinkimų pažadai.
Galbūt ta konfrontacija gali būti naudojama kaip įžanga į Seimo rinkimų kampaniją, bet čia, sakyčiau, jau visiškai antivalstybinis požiūris, – sakė L.Ulevičius.
„Prezidentas yra savo paties rinkimų retorikos – rinkiminės idėjos eiti su telkiančiojo vėliava: mažiau konfliktų, daugiau susitarimų, daugiau vienybės – įkaitas. Valdantieji dabar gali lengvai prognozuoti, kad jis tai žadėjo, tai norės to laikytis, o tada lengviau jį stumti į tą zoną, kurioje galios apsiriboja Daukanto aikšte“, – teigė M.Lingė.
Anot jo, valdantiesiems nutarus, kad susisiekimo ministras lieka, prezidentas teisiškai galėtų atsakomybės reikalauti iš paties premjero Sauliaus Skvernelio.
„Abejočiau, ar jis norėtų destabilizuoti situaciją valstybėje, bet dabar jis turi pasirinkti, kokias vertybes jis gina. Galimybių atsitraukti nuo savo žodžių jam nėra, o ši situacija susisiekimo ministro yra tiesiogiai susijusi su premjeru. Keliuko istorija juos sulipdė“, – tikino M.Lingė.
Jis priminė, kad D.Grybauskaitė buvo panašioje situacijoje per „Vijūnėlės“ skandalą, kai buvo paviešinti aplinkos ministro ir Druskininkų mero pokalbiai apie „zadanijas“.
Pasak jo, griežčiausias žingsnis būtų kelti klausimą dėl pasitikėjimo Vyriausybe, tačiau Seime nesant pakankamai sąjungininkų, to greičiausiai nebus imamasi.
Prezidentas yra savo paties rinkimų retorikos – rinkiminės idėjos eiti su telkiančiojo vėliava: mažiau konfliktų, daugiau susitarimų, daugiau vienybės – įkaitas, – sakė M.Lingė.
L.Ulevičius tikino, kad šiuo metu premjeras ir prezidentas matuojasi, kuris įtakingesnis ir stipresnis.
„Tas neišvengiamai užprogramuota iki naujų Seimo rinkimų. Jei situacija aštrėja, o matome, kad aštrėja, tai konfrontacija tik stiprės. Ką tai reiškia Vyriausybei ir visai valstybei? Kad konstruktyvaus dialogo, bendro darbo ir tikslų siekimo galimybės menksta“, – kalbėjo L.Ulevičius.
„Galbūt ta konfrontacija gali būti naudojama kaip įžanga į Seimo rinkimų kampaniją, bet čia, sakyčiau, jau visiškai antivalstybinis požiūris“, – valdantiesiems dūrė buvęs LVŽS konsultantas.
M.Lingė tikino, kad peštynių darbotvarkei Seime daugumos, kuri jau dabar silpna, nereikia. Tam pakanka temų konfliktams ir kaltinimams.
„Tokia marozėjanti politika. Kai nebesvarbu taisyklės, moralės normos yra kažkur paliekamos – tokios kategorijos nebelieka. (...) Maždaug – ką norim, tą darom. Prezidento pasirinkimas bus dėl premjero atsakomybės“, – kalbėjo jis.
Visgi, pasak M.Lingės, J.Narkevičiaus istorijos pamoką teks išmokti ir prezidentui.
„Tai yra galimybė padaryti tam tikras išvadas. Atrodo, kad prezidentas, galbūt vengdamas mažesnio konflikto, bet konflikto vasarą, kai buvo galimybė apginti Roką Masiulį, nenorėjo konfliktėlio tuo metu ir eikvoti jėgų, o dabar tai išaugo sniego gniūžtės principu į kur kas didesnę problemą“, – teigė M.Lingė linkėdamas prezidentui išmokti savo principus ginti nieko nelaukiant.
L.Ulevičius tikino, kad prezidento galimybės rodyti galią ar permesti atsakomybę premjerui ribotos dar ir dėl to, kad jis turi per daug priešų – su „valstiečiais“ susipyko po rinkimų, su konservatoriais vis dar tęsia prezidento rinkimų kovą, kurioje grūmėsi su jų kandidate Ingrida Šimonyte.
Tiesa, „valstiečiai“, anot jo, irgi priešų susikūrė per daug. Ir būtent tai, dar pridėjus konfliktą su prezidentu, gali lemti, kad partija Seimo rinkimuose skausmingai pralaimės.
„Konfliktų politika veda į savo rinkėjų praradimą nuoseklų. (...) Rinkėjai turi baigtinį laiko tarpą, kiek gali pykti, jie ima ieškoti konstruktyvo, o čia konkrečių darbų trūkumas yra didžiausias pavojus. Spalio mėnesį darbai bus pamiršti, o visi atsimins – susipyko su tuo, susipyko su anuo“, – liūdną ateitį „valstiečiams“ prognozavo L.Ulevičius.