Žvalgybos veiklos atitikimą įstatymams, žmogaus teisėms turinti kontroliuoti tarnyba, pasak Prezidentūros atstovo, kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.
„Pasakysiu atvirai, šitas projektas Prezidentūrai nepatinka“, – taip D.Kuliešius teigė praėjusią savaitę per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį.
Šis komitetas yra paskirtas papildomu svarstant Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą.
Kontrolės pakanka
Pasak D.Kuliešiaus, projektas ydingas ir dėl pasirinkto žvalgybų kontrolės būdo, ir dėl formos.
Anot jo, noras steigti naują instituciją prieštarauja gerojo valdymo standartams.
„Pagrindinė (kritikos – BNS) dalis yra susijusi su rizikomis, kurios šiandien projekte nėra eliminuotos. Rizikomis būtent žvalgybos institucijų veiklos efektyvumui ir saugumui“, – sakė patarėjas.
Jo teigimu, dabartinis žvalgybos institucijų veiklos kontrolės mechanizmas yra gana efektyvus, todėl kurti papildomus elementus „reikia labai pamatuotai, neapribojant tų institucijų efektyvumo“.
„Norėčiau pabrėžti, kad didžioji žvalgybos institucijų veiklos aprėptis yra priešiškos Lietuvai veikos, tai yra ir institucijų, ir tų institucijų agentų darbai. Šitame kontekste turime veikiantį mechanizmą, kuris užtikrina visą žvalgybos proceso savotišką kontrolę – nuo žvalgybos užduočių, kurios prasideda Valstybės gynimo taryboje, pačios veiklos žvalgybos institucijose, teisminės priežiūros, Vyriausybės priežiūros, Seimo priežiūros ir atskiros vidaus kontrolės sistemos, tos pačios Valstybės kontrolės priežiūros“, – sakė D.Kuliešius.
Anot kito prezidento patarėjo Dariaus Urbono, sustiprinti žvalgybininkų kontrolę būtų galima išplečiant Seimo kontrolieriaus kompetenciją šioje srityje.
„Mes toje sistemoje galėtume svarstyti galimybes, kad galėtų būti plečiama Seimo kontrolieriaus kompetencija įtvirtinant jo teisę, kad galėtų atlikti nepertraukiamą žmogaus teisių stebėseną. Galėtume galvoti apie vidinės kontrolės stiprinimą, teismų vaidmenį“, – tvirtino jis.
Nepatinka NSGK vaidmuo
Prezidentūros atstovai kritikavo ir žvalgybos kontrolieriaus skyrimo tvarką. Jų teigimu, siūlymas į šį procesą įtraukti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) yra ydingas.
„Komiteto vaidmuo ne tik skiriant, bet ir atleidžiant kontrolierių gali suponuoti šito asmens tam tikrą veiklos politizavimą ir jo nepriklausomumo ribojimą“, – sakė D.Kuliešius.
Įstatymo projekte numatoma, kad žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją Seimas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir pritarus parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Anot prezidento patarėjo, rizikų nepriklausomumui kelia ir projekto nuostata, jog paklausimus kontrolieriui galėtų teikti prezidentas, Seimas, žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekantis Seimo komitetas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ir Vyriausybė.
„Dabar numatyta galimybė teikti tam tikrus paklausimus ir pareiga kontrolieriui tuos paklausimus nagrinėti bei savotiškai atsiskaityti nesuderinama su analogiškų kontrolierių apibrėžimais. Kontrolierius turi būti laisvas priimti sprendimus ir neturėtų būti tokio atsiskaitymo, kaip šiandien numatyta projekte“, – sakė D.Kuliešius.
Reikalingos specifinės žinios
D.Urbonas atkreipė dėmesį, kad žvalgybos kontrolieriui norima suteikti didelius įgaliojimus – pavyzdžiui, patekti į žvalgybos institucijų tarnybines patalpas, sužinoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją ir kt.
Pasak jo, kontrolierius turėtų pateikti savotišką ekspertizę, ar žvalgybininkai nepažeidė ko nors, o tam būtinos specifinės žinios, tačiau įstatymo projektas nenumato specifinių kvalifikacinių reikalavimų.
Pagal projektą, žvalgybos kontrolieriumi ir jo pavaduotoju galėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą bei atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti su slapta informacija.
D. Urbonas tvirtino, kad dabartinis įstatymo projektas sudarytų galimybę Seimo NSGK kontroliuoti žvalgybos ombudsmeną.
„Manau, (projekto – BNS) didesnė grėsmė nei deklaruojama nauda. (...) Tai, kas pasiūlyta, turbūt daugiau grėsmė žmogaus teisėms ir nacionalinio saugumo interesams negu nebūtume turėję tokio siūlymo“, – konstatavo jis.
D.Kuliešius tvirtino, kad Seimo darbo grupės parengtas ir Vyriausybės palaimintas projektas gali prieštarauti Konstitucijai.
„Šiandien taip, kaip tas projektas sumodeliuotas, jis kelia rimtų abejonių dėl mūsų nacionalinio saugumo stiprinimo ir kai kurių straipsnių atitikties Konstitucijai. Turėtume neišspręstą santykį tarp Seimo kontrolieriaus ir žvalgybos kontrolieriaus“, – teigė jis.
Išklausęs Prezidentūros atstovų pastabų projektui Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas konstatavo, kad „kvepia veto“.
Užtikrintų nepriklausomą kontrolę
Vienas iš žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo iniciatorių, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atmeta projektui išsakomą kritiką, kad žvalgybos ombudsmenas galėtų kliudyti žvalgybos institucijoms dirbti.
„Kontrolierius būtų tas, kuris, viena vertus, galėtų tirti skundus, kita vertus, jis galėtų proaktyviai siūlyti rekomendacijas, ką tobulinti. Matau tik pagalbą tarnyboms“, – BNS sakė komiteto vadovas.
„Tarptautinė patirtis rodo, kad visuomet tarnybos buvo skeptiškos tokios nepriklausomos struktūros atsiradimui, tačiau paskui suprato, jog tai yra ta ugniasienė, kuri padeda santykiuose su visuomene. Padeda rekomendacijomis, nuima įtampas, padeda išsiaiškinti vieną ar kitą situaciją nepolitizuojant jos, o paliekant ją nepriklausomame ekspertiniame žinybiniame lygmenyje“, – tvirtino L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, visi saugikliai, reikalingi apsaugoti žvalgybinę informaciją, projekte yra.
„Numatytos išimtys, kurios informacijos negalima liesti – kur partnerių informacija, kur tarnybų agentūrinio tinklo tapatybės duomenys“, – sakė NSGK pirmininkas.
Atsakydamas į priekaištus dėl galimos politinės įtakos, parlamentaras pabrėžė, kad būtent dabartinis kontrolės mechanizmas yra politizuotas. Mat dabar kilus įtarimų, jog žvalgybos institucija gali pažeidinėti įstatymus, tyrimą dažniausiai atlieka Seimo komitetas.
„Dabartinė kontrolės sistema yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris yra politinės prigimties. Kai tik atsiranda viena ar kita istorija, atsiranda ir politiniai interesai. Taip neturi būti. Dėl to reikia nepriklausomos priežiūros, kur nėra politinių vėjų, politinių išskaičiavimų ir pan.“, – sakė L.Kasčiūnas.
„Politinę prigimtį galima panaikinti tik įkūrus išorinę žvalgybos institucijų kontrolę“, – pabrėžė jis.
Seimo narys teigė siūlysiąs per projekto svarstymą Seime atsisakyti nuostatos dėl paklausimų teikimo kontrolieriui.
„Dėl šventos ramybės šito punkto svarstymo stadijoje siūlysime atsisakyti. Kontrolierius bus pats nepriklausomas pradėti tyrimą ir tirti skundus. Kad jis būtų izoliuotas nuo kažkam atrodančių veiksmų, kad tai galėtų paveikti jo nepriklausomumą“, – sakė NSGK vadovas.
Anot jo, komitetas turėtų dalyvauti parenkant žvalgybos ombudsmeno kandidatūrą, nes tai jo kuruojama sritis. L.Kasčiūnas teigė, kad šalia NSGK pritarimo bus siūloma įrašyti ir Seimo Žmogaus teisių komitetą.
„Įvedame du komitetus, kurie galės pasakyti savo nuomonę. Ji bus rekomendacinė, o ne kokia nors įpareigojanti. Kur čia koks politizavimas, aš nesuprantu, nes tai yra Seimo sprendimas, kaip ir kitų kontrolierių atvejais“, – kalbėjo politikas.
Pasipriešinimą žvalgybos kontrolieriaus institutui jis pavadino sostų karais.
„Manyčiau, kad čia sostų karų padariniai, bandymai pažaisti galios žaidimus, bet mes vadovaujamės nuoseklia parlamentinės valstybės logika ir visų prie Seimo veikiančių institucijų, tokių kaip kontrolierius, skyrimo logika“, – teigė L.Kasčiūnas.
Ne pirmas bandymas
Seime svarstomas įstatymo projektas, numatantis Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos įkūrimą.
Anot jo, nepriklausoma institucija tirtų skundus ir paklausimus dėl žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos.
Žvalgybos kontrolierius vertintų žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jis taip pat tikrintų ir įvertintų žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą inicijavo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, jį savo parašais taip pat parėmė užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, liberalas Raimundas Lopata, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir parlamentaras Vytautas Bakas.
Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuojama daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo.
Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
