Rado dokumentų ir kortelių
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė sekmadienį portalui 15min pasakojo, kad didžiausias vasaros renginys toliau vyksta palyginti ramiai.
Šeštadienį pareigūnai surašė 12 protokolų dėl alkoholio vartojimo neleistinose vietose, penktadienį tokių buvo tik du.
82 asmenys patys atėjo pasitikrinti savo blaivumą – tai galima padaryti prie Muzikinio teatro, kur budi uostamiesčio policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai.
Taip sudaroma galimybė šventės dalyviui sužinoti, ar po vieno kito bokalo alaus, taurės vyno ar taurelės stipresnio gėrimo jis gali nepažeisdamas įstatymų vairuoti. Mat dažnas net po poros bokalų jaučiasi dar gana blaivus, o alkotesteris parodo daugiau, nei leidžiama.
Labai girtų šventėjų čia nepasitaiko – stipriai padauginus alkoholio tai būna akivaizdu, tad tikrintis nebereikia. Bet būna atvejų „ant ribos“ – žmogus lyg ir jaučiasi galintis vairuoti, o leistiną ribą jau peržengia.
Taip pat skaitykite: Išgėrus dar sunku suvaldyti rankas, bet Jūros šventės linksmybės kultūringėja
Šiemet dar nebuvo užfiksuota kišenvagysčių, bet, pasak A.Grauslienės, skundai dėl to suaktyvėja jau po šventės. Žmonės dažnai tik po kelių apsižiūri, kad nebeturi vieno ar kito vertingesnio daikto.
Labiausiai pasiteisina nuotrauka, padaryta, kai vaikas jau suruoštas eiti į šventę.
Tačiau Jūros šventės dalyviai į specialią vietą jau pristatė keletą rastų daiktų – asmens dokumentų, banko kortelių.
Negąsdinti policija
Be to, šeštadienį šventės metu pasimetė vaikas. Ši istorija pasibaigė laimingai – jo tėvai buvo netrukus surasti.
Penktadienį tokių atvejų nebuvo, bet, pašnekovės žodžiais, paklydusių vaikų pasitaiko per kiekvieną Jūros šventę.
Panašių masinių renginių vyksta ne tik uostamiestyje ir ne tik vasaros metu. Vaikų ir tėvų, vyresnių brolių ar seserų arba kitų lydinčių asmenų keliai nemačiomis gali išsiskirti ir Kaziuko, Kalėdų ar kitose mugėse, koncertuose, sporto ar kituose renginiuose, net didesniame prekybos centre.
Kaip nuo to apsisaugoti ir kaip elgtis, jei vaikas vis tik pasimetė minioje?
A.Grauslienės teigimu, labiausiai pasiteisinantis dalykas – kai vaikai jau aprengti, plaukai surišti, susirinktos kuprinės ir panašūs aksesuarai, prieš pat išeinant į renginį ar kitą viešą vietą juos nufotografuoti mobiliuoju telefonu.
Griežta taisyklė – negąsdinti mažųjų, kad, jei šie elgsis netinkamai, ateis piktas policininkas ir juos išsives.
Tokia nuotrauka, daryta ne prieš savaitę ar dar seniau, kai vaikas buvo kitaip apsirengęs, sušukuotas ar net apkirptas, padeda ieškoti pradingėlio. Įvairios detalės – drabužis, kaip surišti plaukai, turimas daiktas – padeda atkreipti kitų dėmesį.
Pastebėti vaiką minioje padėtų ir ryškesnių spalvų, kažkuo išskirtiniai drabužiai.
Patartina vaiką nuo mažumės mokyti atsiminti tėvų vardus, adresą. Nors dažno atsakymas būna, kad jų vardai – mama ir tėtis, o visi gyvena namie, nuo tam tikro amžiaus vaikas tokius dalykus turėtų žinoti.
Griežta taisyklė – negąsdinti mažųjų, kad, jei šie elgsis netinkamai, ateis piktas policininkas ir juos išsives. Mat pasimetus ar paklydus pirmiausiai reikėtų ieškoti kaip tik policijos pareigūnų, o ne slėptis nuo jų.
„Būna, kad trims sekundėms nusisukai, o vaikas jau kur nors nuėjęs – ar kur cukraus vata kvepia, ar kitur. Reikia mokyti, kad tuomet iškart eitų prie policininkų“, – aiškino A.Grauskienė.
Jos teigimu, saugiausia yra patarti vaikui nesikalbėti su nepažįstamais žmonėmis, bet, jei mato policininką, iškart eiti jo link ar bent pasitraukti nuo pagrindinio tako ir, toliau nebeklaidžiojus, kantriai laukti. Mat tėvai tuo metu greičiausiai daro tą patį, tad visi judėdami minioje gali prasilenkti.
Kai kurie tėvai saugumo sumetimais tiesiog tušinuku ar flomasteriu vaikui ant delno arba dilbio vidinės pusės užrašo savo vardą ir telefono numerį.
Tam galima naudoti ir popierines, silikonines ar kitokias apyrankes. „Viskas padeda. Ir apyrankės, pakabukai – įvairios priemonės, padedančios identifikuoti vaiką ir surasti jo artimuosius“, – aiškino pašnekovė.
O štai sutarti, kad pasimetus visiems reikėtų eiti į tam tikrą vietą – prie tilto, tam tikros parduotuvės, stulpo, medžio ar kito žinomo objekto – nėra prasmės, mat gatves užtvindžius žmonėms tą vietą būtų sunku ir surasti, ir atpažinti.
„Srautai šiemet tokie dideli, labai daug žmonių, vizualiai – dar daugiau nei pernai, kad jie gali viską uždengti ir nieko nebus matyti“, – patarė A.Grauslienė.
