„Jei Ukraina nenori Vilniuje pasirašyti sutarties, tai Europos Sąjunga turi gerbti tokį Ukrainos sprendimą. Ukraina yra laisva šalis ir turi teisę pasakyti ir „taip“, ir „ne“, ir „galbūt“, – Vilniuje žurnalistams teigė P.Coxas, dalyvaujantis konferencijoje „Rytų partnerystė šiandien: politiniai iššūkiai ir pilietinė visuomenė“.
Jo teigimu, Europos durys Ukrainai liks atviros ir po Vilniaus viršūnių susitikimo, todėl svarbu ir toliau derėtis dėl sutarties sąlygų ir reformų šalyje.
„Europa tebėra atvira Ukrainai. Mes nepasikeitėme. Tikimės, kad nepasikeitėte ir jūs“, – į ukrainiečius kreipėsi P.Coxas.
To, kad Asociacijos sutarties Ukraina Lietuvos sostinėje greičiausiai nepasirašys, P.Coxas nelaiko nei ES pralaimėjimu, nei Rusijos pergale.
Jis sutinka, kad Ukraina patyrė milžinišką Rusijos spaudimą šios sutarties nepasirašyti, tačiau jo galva vertinti Ukrainos sprendimą per kovos tarp Europos ir Rusijos prizmę nedera.
„Nėra abejonių, kad Ukraina per pastaruosius mėnesius patyrė žiaurų Rusijos spaudimą. Nėra abejonės, kad tas spaudimas turėjo tam tikros įtakos Ukrainos sprendimui. (...) Bet svarbiausia, kuris kelias yra naudingas pačiai Ukrainai. Jei pasiklausytume Ukrainos jaunimo, tai jie tiki, kad geriausias kelias reformoms, demokratizacijai yra europinis. Mes negalime šių žmonių nuvilti pasakydami, kad tai istoriškai neįmanoma“, – teigė politikas.
P.Coxas pabrėžė, kad, kiek jam teko kalbėtis su žmonėmis Ukrainos miestų ir miestelių gatvėse, dauguma jų, o ypač jaunimas, nebijodami demonstravo proeuropietiškas nuotaikas ir dėkojo už tai, ką jų šalyje pavyko nuveikti misijai.
Prašo patęsti misijąSavo ruožtu konferencijoje dalyvaujantys Ukrainos opozicionieriai sako ketvirtadienį Europos Parlamentui ir Europos Tarybai išsiuntę prašymą, kad P.Coxo ir A.Kwasniewskio misija Ukrainoje būtų pratęsta.
„Mes kreipiamės į savo partnerius, kad ši misija būtų pratęsta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Ukrainos opozicinės partijos „Batkivščina“ parlamentinės frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas.
Pats P.Coxas sako, kad buvo planuota, jog misija bus baigta sulig Vilniaus viršūnių susitikimu, todėl jos pratęsimo galimybė neaiški.
„Aš nežinau, ar įmanoma patęsti misiją. Manau, kad labai svarbu yra tęsti bendradarbiavimą Julijos Tymošenko klausimu“, – sakė jis.
P.Coxas teigė paskutinį kartą J.Tymošenko matęs praėjusį penktadienį ir galįs tvirtinti, kad per visą jos kalinimo laikotarpį šiuo metu jai yra sudarytos geriausios sąlygos.
Konferencijoje „Rytų Partnerystė šiandien: politiniai iššūkiai ir pilietinė visuomenė“ dalyvauja 400 dalyvių. Tarp jų – garsiausi Rytų partnerystės šalių ir Europos Sąjungos valstybių narių pilietinės visuomenės lyderiai, regioninių ir transatlantinių nevyriausybinių organizacijų, mokslo centrų, tarptautinių pagalbos organizacijų ir politinių fondų ekspertai, žinomi politikos ir visuomenės veikėjai.
