Siekiant įkvėpti visuomenę palaikyti apie smurtą kalbančias moteris, pradėta socialinė kampanija „Palaikyk“, kurią organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jos metu dvi savaites TV ekranuose, radijo stotyse, kino teatruose ir miestų gatvėse bus galima matyti socialines reklamas apie nukentėjusių moterų kaltinimo žalą.
„Kaltini smurtą patyrusią moterį – palaikai nusikaltėlį“, – ragina plakatai Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Kampanija yra judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis.
Antradienį startavusi kampanija kreipiasi į smurtą patiriančias moteris supančius žmones ir institucijas: drauges, motinas, policijos pareigūnus, vaiko teisių apsaugos darbuotojus, teisėjus, kunigus.
„Kampanija nenorime diskredituoti nė vienos iš institucijų“, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. „Siekiame parodyti, kiek giliai nukentėjusių moterų kaltinimas yra įaugęs į mūsų kultūrą. Kviečiame vienytis ir bendradarbiauti grąžinant atsakomybę dėl smurto tikriesiems kaltininkams – smurtautojams.“
Kampanija nenorime diskredituoti nė vienos iš institucijų, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Šiandien skelbiame informaciją apie Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrime dalyvavusią smurtą patyrusią ir apie jį papasakojusią 61 Lietuvos moterį. Trys ketvirtadaliai iš jų buvo patyrusios fizinį smurtą. Tokia pati dalis apklaustųjų teigė galvojusios, kad pranešusios apie smurtą artimiesiems arba policijai supykdys partnerį ir dėl to jis bandys joms pakenkti. Apie pusė teigė jautusios gėdą, kad apskritai atsidūrė tokioje situacijoje.
Draugių ir motinų palaikymas – esmingai svarbus
Beveik pusė tyrime dalyvavusių moterų apie smurtą pirmiausia papasakojo draugei ir mamai, o tik tada policijai. Tačiau ne visos sulaukė palaikymo.
„Mama sakydavo: „Nusileisk, gi žinai jo charakterį.“ Juo labiau kad mes turim dviejų metų dukrą. Mama prašydavo likti kartu dėl vaiko“, – prisiminė viena iš tyrimo dalyvių.
Tyrimo dalyvės teigė, kad tokių reakcijų sulaukia ir iš vaiko teisių apsaugos darbuotojų: jie skatindavo moteris išlaikyti šeimą dėl vaikų. Apie analogiškas vertybes – gyvenimą kartu vaikų labui ir siekį žūtbūt išlaikyti santuoką, į antrą planą nustumiant asmeninį moters saugumą – buvo išgirsta ir iš dvasininkų.
„Reikia gyventi kartu, nes tau vienai bus blogai“, – savo mamos žodžius prisiminė kita tyrimo dalyvė, prieš kurią smurtavo jos vyras. „Tuo labiau kad jau buvau kartą išsiskyrusi. Pritarimo ar palaikymo negalėjau tikėtis.“
„Tokį smurto „įteisinimą“, kurio laikėsi motinos, galėjo nulemti jų pačių anksčiau patirtas smurtas artimoje aplinkoje“, – analizavo tyrimo autoriai.
Tyrimas atskleidė ir priešingų – moterų solidarumo pavyzdžių. „Kai labai sumušė, nubėgau nakvoti pas bendradarbę, nes bijojau grįžti namo“, – kalbėjo viena iš dalyvių. „Kai ji pamatė, išsigando. Paskui savaitę nėjau į darbą, ji viską darė už mane.“
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad draugių ir mamų palaikymas išsipasakojančioms moterims yra esminis: jos, kaip pirmieji apie problemą sužinoję žmonės, turi padėti tiek išklausydamos, tiek palaikyti kreipiantis į policiją arba socialinius darbuotojus.
Tyrimo dalyvės teigia, kad policija, kur dauguma darbuotojų yra vyrai, kartais irgi yra linkusi kaltinti moterį. Viena iš apklaustųjų prisiminė savo patirtis pranešant apie ją persekiojantį buvusį partnerį: „Kiek ėjau į policiją, jie sakė: „Grasinimų nužudyti gavai?“ – „Ne, bet jis mane persekioja...“ – „Nu, tai vadinasi myli“. Tai, sakau, kai mušė – irgi mylėjo? Pasitikėti niekuo negaliu.“
Pasaulinė problema
Kaltinimas nukentėjusiosioms perteikiamas ir tada, kai galvojama, jog moteris visada gali išsiskirti su smurtaujančiu vyru, o jei to nepadaro, yra „pati kalta“.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. atliktame tyrime net 85 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu, kad „Jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius / išsiskirti su smurtaujančiu vyru.“ Tačiau pačių moterų pranešimai rodo, jog išsiskirti trukdo ir finansinės sąlygos, ir visuomenės nepalaikymas.
51 proc. apklaustų lietuvių sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad smurtą patyrusios moterys „žinojo, į kokius santykius veliasi“. 53 proc. sako, kad „moterys pačios išprovokuoja“ smurtą, 27 proc. netgi teigė, kad „moterys mėgsta“, kai prieš jas smurtaujama. Tik 51 proc. apklaustųjų smurtu laiko situaciją, kai vyras draudžia žmonai eiti į darbą, teigdamas, kad jis uždirba pakankamai pinigų, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus.
2016 m. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad lietuviai visoje Europos Sąjungoje labiausiai pateisina seksualinį smurtą prieš moterį.
Visas šis smurto normalizavimas Lietuvoje sukuria ypač sudėtingas sąlygas smurtą patiriančioms moterims.
2017 m. Lietuvoje užregistruota beveik 48 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Keturios iš penkių nukentėjusiųjų buvo moterys.
Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad visame pasaulyje daugiau nei kas trečia (35 proc.) moteris bent kartą patyrė fizinį arba seksualinį smurtą. Dažniausiai prieš jas smurtauja partneriai. Organizacija smurtą prieš moteris yra paskelbusi viena didžiųjų pasaulio sveikatos problemų.
