Miesto plėtrai ir infrastruktūros plėtrai labai svarbios pajamos, gaunamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o jos savivaldybėms skirstomoms pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei gyvenate Vilniuje, tačiau nedeklaravote čia gyvenamosios vietos, pats metas tą padaryti. Galite tą atlikti internetu, galite ir gyvai – kaip patogiau.
Sostinė yra didžiausias pagal gyventojų skaičių šalies miestas, tačiau nemažai čia gyvenančių ir gyvenamąją vietą galinčių deklaruoti asmenų nėra to padarę.
Skaičiai iškalbingi: pavyzdžiui, 2015 metais iš viso Vilniuje surinkto GPM net 133,1 mln. Eur atiteko kitoms savivaldybėms, o iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliavo 10 kartų mažiau – 13,4 mln. Eur.
GPM savivaldybėms skirstomoms pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Sostinėje gyvenantys ir čia savo gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai tiesiogiai prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo, nes iš GPM gaunamų pajamų tvarkomi keliai, pėsčiųjų takai, tiesiami nauji dviračių takai, atnaujinami ir formuojami nauji parkai, skverai. Juk tai aktualu ir patiems miesto gyventojams, ir miesto svečiams, kurių kasmet į sostinę atvyksta vis daugiau.
O vilkiukams ir neliko
Ko gero, nemažai vilniečių pastaruoju metu sostinėje pastebėjo originalius plakatus su įvairiausius gyvūnus maitinančia vilke, kviečiančius deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Ši drąsi kūrybinė idėja miestui gimė kūrybininkės Gabrielės Mišeikytės galvoje, kaip pati pasakoja, gerokai pasipiktinusi miestiečių nenoru prisidėti prie savo miesto tvarkymo.
„Vieną dieną už akių užkliuvo straipsnis apie tai, kad Vilniuje gyvena daug žmonių iš kitų miestų, kurie nėra čia deklaravę savo gyvenamosios vietos ir dėl to Vilnius praranda labai daug mokesčių, nes tų žmonių mokamas GPM grįžta į savivaldybes, kuriose jie vis dar deklaravę savo gyvenamąją vietą, nors jau daug metų gyvena Vilniuje.
Pradėjau kalbėti su savo draugais, kurie yra ne vilniečiai, klausiau, kodėl nedeklaruoja, – pasakoja G.Mišeikytė, – Radau informacijos, kiek kokios savivaldybės surenka pinigų iš GPM ir tada pamačiau, kad Vilnius gali sau pasilikti mažiausią procentą, nors ir šiaip vienam vilniečiui tenka mažiau pinigų, nei Klaipėdos ar Kauno gyventojui.
Vienam vilniečiui tenka mažiau pinigų, nei Klaipėdos ar Kauno gyventojui.
Neslėpsiu, tikrai labai supykau, viskas atrodė labai neteisinga, pradėjau galvoti, kaip būtų galima atkreipti dėmesį į šią problemą. Vilnių tikrai myliu, o ir niekaip nesupratau, kodėl žmonės nenori deklaruoti čia gyvenamosios vietos ir prisidėti prie miesto, kuriame realiai gyvena, tvarkymo“.
Pasak jos, tai, kad piešinyje pavaizduota vilkė, o ne vilkas, legendinis miesto simbolis, tik labiau pabrėžia faktą, kad Vilnius tebėra miestas donoras ir maitina kitas savivaldybes.
„Pažvelgus į iliustraciją iškart matosi, kad jame kažkas ne taip – kodėl ten ne vilkiukai?, – pasakoja kūrybininkė, – specialiai parinkau skirtingus gyvūnus, pavaizduotus kitų miestų savivaldybių herbuose. Visi šie gyvūnai Lietuvos heraldikoje kartojasi ne vieną kartą. Piešinyje nėra pavaizduotos konkrečios savivaldybės, gaunančios iš Vilniaus daugiausiai GPM perlaidų, tai bendra idėja apie tai, kad Vilnius praranda labai daug pinigų besirūpindamas žmonėmis, kurie naudojasi miesto infrastruktūra, tačiau patys prie jos neprisideda“.
Greitas ir paprastas procesas
Pasiteisinti, jog gyvenamoji vieta nėra deklaruota Vilniuje, nors čia gyvenama, pastaraisiais metais tikrai nebepavyks, nes procedūra itin paprasta ir greita. Tereikia atlikti kelis nesudėtingus žingsnius pildant elektroninę gyvenamosios vietos deklaracijos formą interneto puslapyje www.epaslaugos.lt.
Kitas būdas yra atvykti į seniūniją arba savivaldybę, kurioje, pateikę visus reikiamus dokumentus, galėsite deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Beje, miesto seniūnijų kontaktinę informaciją gyventojai gali rasti adresu www.vilnius.lt/seniunijos.
Norint deklaruoti gyvenamąją vietą gyventojui bus reikalingas galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (asmens tapatybės kortelė arba pasas). Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti ir vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir/arba pasą, jei toks pagamintas.
Ką reikia žinoti neturintiems savo būsto?
Ne visi Vilniaus gyventojai gyvena nuosavuose būstuose, tačiau deklaruoti gyvenamąją vietą gali ir nuomojantys būstą, ir bendrabučiuose gyvenantys studentai. Deklaruota gyvenamąją vieta gali tapti ir sodo namas, ir netgi svečių namai ar viešbutis.
Jei žmogus būstą nuomojasi, deklaruojant jame gyvenamąją vietą pakaks asmens dokumento ir būsto nuomos arba panaudos sutarties. Gyventojas bus deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui, o pasibaigus šiam terminui, deklaravimas automatiškai pasinaikins. Būsto nuomininkams neretai kyla klausimas, ar deklaruojant naują gyvenamąją vietą ne savo bute, reikia buto savininko sutikimo? Iš tiesų jei turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet įstaigai, kurioje vykdote deklaravimą (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti tik nuomos arba panaudos sutartį, raštiško savininko leidimo nebereikės.
Nuomos sutartis net neturi būti patvirtinta notaro, tačiau joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi/nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Tokia sutartis turi būti pasirašyta abiejų pusių. Jei būstą nuomojasi nepilnamečių vaikų turintys asmenys, deklaruojant juos, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Tą galima atlikti jau minėtais būdais – per www.epaslaugos.lt arba nuvykus į seniūniją ar savivaldybę.
Sostinėje gyvena tūkstančiai studentų, dalis jų yra atvykę iš kitų miestų, gyvenantieji studentų bendrabučiuose taip pat gali juose deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Norint tą padaryti, seniūnijai arba savivaldybei būtina pateikti universiteto vadovybės arba bendrabučio valdytojo raštišką sutikimą.
Laikinas sprendimas
Sostinės savivaldybė teikia ir įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės paslaugą. Tačiau šiuo metu į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Kiti asmenys turi deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą.
Jei jūs buvote įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės iki 2015-ųjų pabaigos, turite suskubti deklaruoti gyvenamąją vietą. Jei to dar nepadarėte, nuo 2018-ųjų pradžios įrašai apie jūsų įtraukimą į apskaitą Gyventojų registre nustojo galioti ir likote be deklaravimo vietos. Tai gali sutrukdyti gauti tam tikras paslaugas, kurias suteikiant privalomas gyvenamosios vietos deklaravimas, pvz., prarasite prioritetus, registruojant vaiką į darželius, negalėsite registruoti automobilio savo vardu, neteksite teisės į socialines išmokas ir pan.
Nestandartinės situacijos
Gyvenimiškų situacijų yra pačių įvairiausių, tačiau daugeliu atvejų kone visi turi galimybę deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Ir internetu, ir gyvai gyvenamąją vietą gali deklaruoti ir gyvenantieji sodo namelyje, tiesa, jis privalo būti įregistruotas ir turėti adresą. Net gyvenant svečių namuose ar viešbutyje, taip pat turite deklaravimo teisę, jei tik yra gautas būsto savininko leidimas ten deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Iš esmės, gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs. Tad net jei gyvenate kitos paskirties būste, jį irgi galite deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.
Tiesa, jei pavyzdžiui, sostinėje turite žemės sklypą, tačiau jame nėra statinių (nors adresas ir yra), deklaruoti gyvenamosios vietos tokiu adresu negalima.
Nemažai sostinės gyventojų buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu Gedimino pr. 24-40, Vilniuje ir nors deklaracija čia ir toliau nebus panaikinta bei galios, pastaruoju metu deklaruoti savo gyvenamąją vietą tapo paprasčiau, todėl miesto savivaldybė siūlo, kai tik atsiras galimybė, deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą. Beje, nėra jokių apribojimų, kiek asmenų gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą viename būste.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Turinys apmokėtas.
