Mokesčius riebiems arba cukraus turintiems produktams yra ar buvo įvedusi ne viena šalis, tačiau, panašu, kad ryškesnių rezultatų pasiekta nebuvo. Štai Danija, prieš keletą metų apmokestinusi riebų maistą, turėjo mokestį atšaukti, nes gyventojai mitybos įpročių nepakeitė – pirko maistą kitose šalyse, ieškojo pigesnių pakaitalų. Cukraus kiekį vaisvandeniuose yra užsimojusi mažinti Estijos vyriausybė, tačiau šios šalies prezidentė įstatymo nepasirašė. Mokestį produktams, turintiems daug cukraus ar druskos, turi ir Vengrija, bet vėlgi – naudos daug nėra.
„Nėra šalių su tokiomis patirtimis, kur galima būtų sakyti, kad mokestis suveikė. Geras pavyzdys yra Berklio miestas Kalifornijoje – gyventojai referendume nusprendė, jog nori apmokestinti vaisvandenius, ir, aišku, Berklyje vaisvandenių pardavimai sumažėjo, bet kadangi tai vienas miestas, o amerikiečiai turi automobilius, tai pardavimai išaugo kituose miestuose“, – pasakojo Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras A.Veryga įsitikinęs, kad mokestis bus naudingas. Jis privers gamintojus, nenorinčius didinti produkto kainos, mažinti cukraus kiekį vaisvandeniuose, taip pat esą turėtų mažėti ir jų vartojimas: „Vaisvandenius daugiausiai geria vaikai, prastą jų dantų būklę nuolatos akcentuoja odontologai. Didelis cukraus kiekio vartojimas susijęs su II tipo cukriniu diabetu, nutukimu.“
Tuo metu asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė teigė, kad asociacija nepritaria „diskriminaciniams saldžiųjų gėrimų mokesčiams, nes tai yra neveiksminga priemonė, sprendžiant gyventojų sveikatos problemas“, tarp jų – ir nutukimą: „Jau dabar Europos gaiviųjų gėrimų pramonė yra įsipareigojusi iki 2020 m. sumažinti cukraus kiekį savo produktuose 10 proc., ir taip pat rinkai pristatyti naujus, becukrius produktus, turinčius mažiau kalorijų.“
Ekspertai įsitikinę, tai – tik dar viena parodomoji valdžios akcija.
Ekspertai įsitikinę, tai – tik dar viena parodomoji valdžios akcija. Norint realiai mažinti cukraus vartojimą, reikėtų įvesti mokestį visiems produktams. Juk sirupai, uogienės, spurgos ar kiti saldumynai cukraus turi ne ką mažiau ar net daugiau nei vaisvandeniai. Tačiau toks sprendimas būtų itin nepopuliarus, nes cukraus turi net duona – produktų brangimas paveiktų didžiąją dalį žmonių. Tad vien vaisvandenių apmokestinimas yra itin siaura sritis, žmonės, kurie turi mažesnes pajamas tiesiog rinksis pigesnius produktus.
„Kaip bebūtų, cukrus yra viena ir pati pigiausia žaliava, dedama į konditerijos gaminius, tad tas, kuris ieškos pigaus produkto, vis tiek pirks turintį daugiau cukraus. O tas, kas rūpinasi sveikata, tai ir šiuo metu tokių produktų neperka“, – sakė UAB „Rūta“ gamybos direktorius Rimantas Gluodas.
Panašu, kad valdantieji užsimojo ne tik reguliuoti, kas ir kiek gali išgerti alkoholio, bet ir ką žmonėms valgyti. Neatmetama, kad vaisvandenių apmokestinimas – tik pirmas žingsnis. Praėjusiais metais sveikatos apsaugos ministras yra teigęs, kad cukraus koncentraciją reikėtų apmokestinti ir šokolade, kituose saldumynuose, be to, jau dabar vyksta diskusijos su maisto pramone dėl riebalų mažinimo, druskos. Tiesa, visuomenei išmetęs naujieną, kad vaisvandeniai gali brangti, ministras daugiau nieko negali pasakyti.
„Mes nežinome nei apie terminus, nei apie galimus kažkokius mokesčių dydžius, nei apie tai, kada toks mokestis bus pasiūlytas“, – kalbėjo A.Veryga.
Komunikacijos specialistai sako, kad eilinį kartą naujas sumanymas pateiktas nepasiruošus, nėra jokio išsamesnio pristatymo, diskusijos. Žinia išmesta bet kaip, todėl iš karto apaugo mitais ir dabar ministerijai, ir ministrui tenka teisintis ir aiškintis.
„Matome didelį pasiruošimą karui. Tai blogai, labai blogai. Kariausiu su alkoholiu, kariausiu su vaistas, kariausiu su cukrumi. Su kuo dar kariausiu? Kiek ilgai patrauks ministras ir vyriausybė kariaudama? Ji negali būti konflikto būsenoje su visuomene, su savo rinkėjais, kad ir kokios būtų svarbios ir pokyčių reikalaujančios situacijos. Juk nė viena įmonė, kai jai prireikia pokyčių, nesiima tvarkyti tiek daug sričių, visko versti aukštyn kojomis“, – teigė komunikacijos specialistas Arūnas Armalis.
Žinia išmesta bet kaip, todėl iš karto apaugo mitais ir dabar ministerijai, ir ministrui tenka teisintis ir aiškintis.
Pasak A.Armalio, sėkmingos kompanijos planuoja, o ne daro viską chaotiškai kaip Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Dažnas jų projektas sukelia visuomenės kritiką, pasipiktinimą, pašaipas – alkoholio ribojimo pataisos, pagalbinio apvaisinimo įstatymas, tautiniai kostiumai kiekvienam vaikui. Skandaluose, susijusiuose su buvusia parlamentare Greta Kildišiene, įklimpęs ir partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Kad visuomenė nepatenkinta, rodo ir tolygiai žemyn besiritantys „valstiečių“ reitingai. Nebejotinai populiarumo nepridės ir Viktoro Pranckiečio, Rimos Baškienės bei Agnės Širinskienės siūlymas įteisinti 40-ies darbo dienų atostogas Seimo nariams, t. y. dvigubai daugiau nei likusiems dirbantiems. Kitaip tariant, visuomet privilegijų naikinimą deklaravę valstiečiai parlamentarams siūlo išskirtinės trukmės poilsį.
„Jų profesionalumas matosi kol kas vienoje srityje – gebėjimas profesionaliai kasti sau duobę, čia jie tikrai pasirodo. Visą kitą jie turės užsitarnauti, nes žodis „profesionalumas“ jų dėka dabar tapo diskredituotas. Ir tikrai jau kompanijose, kai pasakai, kad reikės padirbėti profesionaliai, visi pradeda kikenti. Taigi, jie sukūrė anekdotinę situaciją iš to, kas turėjo tapti jų stipriąja puse“, – konstatavo A.Armalis.
