Tai pirmadienio vakarą patvirtino TS-LKD prezidiumas.
G.Landsbergio kandidatūrą iškėlė 40, P.Saudargo – 19, Ž.Pavilionio – 13, M.Majausko – devyni, A.Bilotaitės – trys partijos skyriai ir bendruomenės.
TS–LKD skyriai, bendruomenės, frakcijos kandidatais iš viso buvo iškėlę 18 kandidatų. Tarp jų buvo ir Seimo nariai Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Monika Navickienė, Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Rimantas Dagys,Valentinas Stundys, Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas. Jie atsisakė varžytis dėl partijos vadovo pareigų.
Išankstinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks vasario 11-12 dienomis. Jei partijos vadovas nebus išrinktas per pirmąjį turą, antrajame varžysis du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Išrinkus pirmininką visuotiniu partijos narių balsavimu, jis bus tvirtinamas suvažiavime. Šis vyks kovo 4 dieną.
Paankstinti TS-LKD lyderio rinkimus paprašė G.Landsbergis, jis teigė norįs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą partijoje.
Pirmą kartą šios partijos pirmininkas bus renkamas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus. G.Landsbergis partijos pirmininku išrinktas 2015 metų balandį.
TS-LKD vienintelė iš Lietuvos partijų rengia tiesioginius pirmininko rinkimus. Dėl partijos skyrių ir bendruomenių iškeltų kandidatų per slaptą balsavimą balsuoja visi TS-LKD nariai.
Per spalį vykusius Seimo rinkimus partija surinko daugiausia – beveik 22 proc. – rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje, tačiau po antrojo turo pagal mandatų skaičių liko antri. Per antrąjį turą jie pralaimėjo net tose vienmandatėse apygardose, kur įprastai švęsdavo pergalę.
Konservatoriai Seime savo frakcijoje turi 31 atstovą, prieš tai buvusiame parlamente jie turėjo 30 vietų.
