Klaipėdos savivaldybė pajėgas meta tik į problematiškiausias vietas, dėl to į darbus tenka kibti namų valdoms ar pavieniams gyventojams, kuriems dar reikia pasirūpinti ir leidimais genėjimui.
„Prie gatvių augančius medžius mes genėjame kiekvienais metais. Dabar itin tinkamas laikas, kol dar neprasidėjo vegetacija“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė.
Anot jos, genėjamos problematiškiausios teritorijos, kadangi viskas „atsiremia“ į lėšas. Šiemet genėjimui savivaldybė planuoja išleisti apie 40 tūkst. litų. Daugiausia dėmesio skiriama Minijos, Kretingos, Reikjaviko gatvėms, Taikos prospektui.
Gauna gyventojų prašymų
„Daugiabučių kiemuose namų valdos genėja medžius ar krūmus. Taip pat prašymus pateikia pavieniai asmenys. Jie turi gauti leidimą iš savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus“, – sakė J.Rimkienė.
 |
| „15min“ nuotr./Bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus G.Valašino teigimu, uostamiestyje genėjimas prasidėjo kovo mėnesį. |
Daugiabučius administruojančios bendrovės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė teigė, kad namų valdos neturi rūpintis medžių ir krūmų genėjimu, tai esą yra savivaldybės funkcija. Tačiau gyventojų prašymu ir gavę iš savivaldybės leidimą jie užsako tokius darbus. Už genėjimo paslaugas vėliau turi atsiskaityti patys gyventojai. Sąskaitų dydžiai būna labai skirtingi, kadangi priklauso nuo darbų apimties ir panašiai.
Iš susmulkintų apgenėtų medžių, krūmų gautos pjuvenos panaudojamos kurui, sodinukams, vežame Botanikos sodui.
„Krūmus, išlaužytas šakas mes patys sutvarkome su savo kiemsargiais, be jokių papildomų mokesčių. Visur norisi apsitvarkyti“, – sakė R.Uznienė.
Pjuvenų neišmeta
Pagal Klaipėdos savivaldybės sutartį medžius genėja bendrovė „Klaipėdos želdiniai“. Genėjant šakos ir krūmynai susmulkinami specialia techinka vietoje. Kaip teigė bendrovės direktorius Gediminas Valašinas, pjuvenos nėra išmetamos, o panaudojamos kurui, naujiems sodinukams.
„Pjuvenos per tarpininkus parduodamos kurui įvairioms katilinėms. Taip pat vežame Klaipėdos universiteto Botanikos sodui ar patys naudojame sodinukams“, – pasakojo G.Valašinas.
Anot jo, pjuvenos yra labai vertingos: jas panaudojus yra kur kas lengviau ravėti žemę, mažiau užauga piktžolių, geriau sulaikoma drėmė.
