Komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės teigimu, tam, kad vienas žymiausių Lietuvos visuomenės veikėjų būtų įamžintas šioje sostinės vietoje, nepritarė nė vienas iš posėdyje praėjusį penktadienį dalyvavusių komisijos narių.
„Nė vienas narys neparėmė filharmonijos vietos. Beveik pasidalinome per pusę: kas buvo už K.Sirvydo skverą, kas už priešais esantį skveriuką prie cerkvės Didžiojoje gatvėje“, – BNS sakė G.Drėmaitė.
Ji teigė pasisakanti už pastarąjį variantą, nes skulptūros užnugaryje būtų pastatas, kuriame yra veikęs Niškovskio viešbutis – jame J.Basanavičius porą metų gyveno. Tuo metu K.Sirvydo skveras esą netinka, nes skulptūra atsirastų tarp Lenkijos ir Prancūzijos ambasadų, be to, po skveru esą yra buvę istoriniai namų rūsiai.
„O filharmonija yra savivaldybės idėja. Bet, man atrodo, jie su dievais šnekasi“, – pareiškė paveldosaugininkė.
VKPK sudaro 12 narių – paveldosaugininkų, istorikų, restauratorių, dailės ir kitų ekspertų. Juos skiria Seimas, deleguojantis ir komisijos pirmininką, taip pat premjeras, prezidentė, visuomeninės organizacijos.
Paminklo J.Basanavičiui pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Vilniaus savivaldybė apsisprendė, jog jis turi būti statomas aikštelėje prie filharmonijos.
Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė bei kiti kritikai tvirtina, kad vieta netinkama, nes erdvė pernelyg uždara. Anot B.Kulnytės, ši vieta netinkama ir pačiai skulptūrai, kurią planuojama lieti pagal tarpukaryje sukurtą Rapolo Jakimavičiaus maketą, tuo metu S.Sirvydo skvero savivaldybė esą nesirenka, nes ateityje čia planuoja statybas. Savivaldybės atstovai kaltinimus neigia ir sako, kad nors planai K.Sirvydo skvere leidžia atkurti pastatus, to daryti neketinama.
Kritikai tvirtina, kad vieta netinkama, nes erdvė pernelyg uždara.
Viliamasi, kad paminklą pavyks pastatyti dar iki 2018-ųjų, kuomet bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.
J.Basanavičius (1851-1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J.Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.
