Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje nevyriausybininkai paskelbė Londone įsikūrusios organizacijos „Reprieve“ turimą informaciją, atskleidžiančią, kad JAV bendrovės, siejamos su CŽV, pasamdytas lėktuvas „Boeing 727“, kurio registracijos numeris N724CL, 2005 metų vasario 16 dieną pakilo Maroko Rabato mieste ir išskrido į Jordanijos sostinę Amaną. Vasario 17 dieną, 18:03 val. šis lėktuvas nusileido Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Teigiama, kad lėktuvas Vilniuje pasiliko iki 19:31 val., kai galiausiai per Islandiją vasario 18 dieną sugrįžo į Jungtines Valstijas.
„Amnesty International“ atstovų teigimu, šiuo lėktuvu į Lietuvą galėjo būti atskraidintas šiuo metu JAV sulaikymo centre Gvantaname kalintis palestinietis Abu Zubaydahas, anksčiau klaidingai laikytas vienu iš „al-Qaeda“ lyderių. Pažymima, kad minėtas skrydis sutampa su A.Zubaydaho išvežimo iš Maroko laikotarpiu. Manoma, kad palestinietis slaptame kalėjime Maroke buvo laikomas nuo 2004-ųjų pradžios, o po to buvo perkeltas į Lietuvoje galimai veikusį CŽV kalėjimą.
Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad lėktuvo N724CL skrydis ne tik nebuvo paminėtas Lietuvoje atlikto parlamentinio tyrimo ataskaitoje, bet ir nebuvo tiriamas Generalinės prokuratūros. „Kodėl nei parlamentiniam tyrimui, nei šalies Generalinei prokuratūrai nepavyko aptikti informacijos, susijusios su šiuo skrydžiu?, – stebimasi 43-ų puslapių organizacijos pareiškime. – Tuo tarpu jei ši informacija visgi buvo aptikta, kodėl tyrimas buvo nutrauktas, turint omenyje, kad asmuo tvirtino buvęs laikomas slaptame kalėjime Lietuvoje ir turėta informacijos, leidusios suprasti, kad lėktuvas keliavo iš vieno slapto kalėjimo, kur, kaip manoma šis asmuo buvo kalinamas, (Maroke) į kitą (Lietuvoje)?“
Ši informacija būtų pakliuvusi į Lietuvos prokurorų akiratį, jei jie tyrimą būtų atlikę kruopščiai ir išsamiai.
„Amnesty International“ teigia taip pat gavusi nepriklausomos informacijos, patvirtinančios aukščiau įvardintą lėktuvo N724CL skrydžio schemą.
Be to, pabrėžiama, kad orlaivio skrydis į Lietuvą įvyko tuopat metu, kai kitai bendrovei priklausantis, tačiau tos pačios, su CŽV siejamos, įmonės pasamdytas lėktuvas, per Bukareštą atskrido į Palangą. Bendrovei „Victory Aviation“ priklausantis lėktuvas, kurio registracijos numeris N787WH, Palangoje nusileido 2005 metų vasario 18 deiną, 18:09 val. ir vėl į orą pakilo 19:30 val., išskrisdamas į Kopenhagą. Šiuo lėktuvu skrido penki keleiviai ir trys įgulos nariai. „Amnesty International“ atkreipia dėmesį, kad parlamentiniame tyrime nustatyti faktai, susiję su N787WH lėktuvu, tačiau kažkodėl nepastebėtas dieną prieš tai įvykęs lėktuvo N724CL skrydis.
„Ši informacija būtų pakliuvusi į Lietuvos prokurorų akiratį, jei jie tyrimą būtų atlikę kruopščiai ir išsamiai“, – įsitikinę žmogaus teisių gynėjai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) yra nustatęs, kad nuo 2003 iki 2006 metų Lietuvoje leidosi penki su CŽV siejami lėktuvai. Tačiau nevyriausybininkai apgailestauja, kad atliekant tyrimus Lietuvoje nesiimta jokių veiksmų, siekiant nustatyti visų šių lėktuvų kelionių tikslų. Anot organizacijos, atliekant tyrimus nesvarstyta, ar N787WH ar kiti lėktuvai pakeliui į Lietuvą neskrido per Maroką.
„Amnesty International“ taip pat atkreipė dėmesį neturėjusi galimybės susipažinti su informacija, kurią tyrimo metu surinko Generalinė prokuratūra, nes ji buvo paskelbta „valstybės paslaptimi“.
Trečiadienį su „Amnesty International“ Europos ir Centrinės Azijos direktore Nicola Duckworth susitikęs NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas LTV „Panoramai“ sakė, kad gauta nauja informacija susijusi tik su pačiu lėktuvu. Tuo tarpu tai, ar A.Zubaydahas buvo tame lėktuve, informacijos nėra, tik daromos prielaidos.
A.Anušauskas taip pat pažymėjo, kad Civilinės aviacijos administracijos buvo užklausta papildomos informacijos, kurios šiuo metu laukiama.
Kaip buvo skelbta seniau, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas nustatė, kad su CŽV programa siejami orlaiviai leidosi Lietuvoje, o šalyje buvo įrengtos patalpos, kuriose JAV partneriai galėjo atlikti nekontroliuojamus veiksmus. Tačiau tyrimo metu neatsakyta į klausimą, ar Lietuvoje buvo laikomi įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą ikiteisminį tyrimą pradėjo ir prokurorai, tačiau šiemet sausį jis buvo nutrauktas.
R.Jonaičio nuotr./Amnesty International protesto akcija Vilniuje |