Anksčiau išsivystė ir antrosios generacijos vabalai. Lietuvos eglynuose žievėgraužio tipografo populiacija yra rekordiškai gausi, panašiame lygyje kaip pernai.
2024 metų liepos paskutinę dekadą atlikta penkta žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) skraidančių vabalų apskaita. Suskaičiuoti į populiacijos stebėjimui skirtas gaudykles pakliuvę vabalai. Per vasarinės generacijos atliktas jau dvi apskaitas žievėgraužių sugauta 39 procentais daugiau nei 2023 metais per tą patį laikotarpį.
Lyginant su pernykštėmis apskaitomis, šių kenkėjų pagausėjo 14 regionų, 2 regionuose jie išliko labai panašiame lygyje ir sumažėjo 6 regionuose (žiūrėti grafiką). Labiausiai gausėjo vasarinė kinivarpų populiacija Rokiškio, Radviliškio, Ukmergės ir Ignalinos regionuose. Kenkėjų gausumas reikšmingiausiai sumažėjo Kuršėnų, Raseinių ir Šakių regionuose. Šilutės ir Joniškio regionuose žievėgraužio tipografo vasarinės generacijos gausumas kol kas išlieka beveik nepakitęs.
Šis pavojingiausias eglės liemenų kenkėjas ypatingai gausiai skraidė Lietuvos pietinių regionų eglynuose, labai gausiai – vidurio ir šiaurės regionuose (žiūrėti paveikslą). Absoliučiai daugiausiai žievėgraužio tipografo vabalų sugauta Trakų (6867 vnt. gaudyklėje), Radviliškio (5450 vnt.) ir Prienų (4953 vnt.) regionuose. Mažiausiai žievėgraužių sugauta Šilutės (713 vnt.) ir Jurbarko (1373 vnt.) regionų eglynuose.
Per šių metų abiejų generacijų stebėsenos jau atliktas penkias apskaitas, vienoje gaudyklėje vidutiniškai buvo sugauti 14 349 vabalai (2023 m. 14 253 vnt.), tai rodo, kad žievėgraužio tipografo populiacija Lietuvos eglynuose ir toliau išlieka rekordiškai gausi, panašiame lygyje kaip pernai. Iš viso per 2024 metų sezoną 138 gaudyklėmis jau sugauti beveik 2 milijonai (1 980 115 vnt.) žievėgraužio tipografo vabalų.
Žievėgraužio tipografo populiacijos stebėjimo duomenis atskiruose apskaitų vykdymo taškuose galima rasti čia.
Miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja miškų savininkus iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, o spygliuočiai medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 500 metrų nuo medynų, kurių sudėtyje vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba turi būti nulupta jų žievė (kenkėjų apniktą žievę būtina susmulkinti iki naujos kartos vabalų išskridimo).
Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus žvalgyti pusamžius ir vyresnius eglynus, ypač tuos, kuriuose kenkėjų židiniai jau buvo kilę. Labai svarbu laiku pastebėti ir pašalinti iš miško žievėgraužių apniktas egles, kad jos nebūtų kenkėjo plitimo šaltiniu.
